Once upon a pâtisserie…


Flan pâtissier…Jo ekselencijai Valdui Adamkui.
May 19, 2010, 18:40
Filed under: Francaise, Pudingai

Žalia. Labai žalia: Vejos, medeliai, vijokliai. O kvapai – pakalnutės, alyvos, tulpės. Gaivinantis vėjas taip ir kviečia sedėt terasoje, suptis kėdėje skaitant knygą, geriant šaltas sultis ir valgant skanius vanilinius ledus, primenančius vaikystės vasaras pas mamutę.

Canada, oh Canada. Šalis, kur mašinų numeriai dedami tik ant galo (Je me souviens), kur visi žmonės mėgsta ledo ritulį (Go habs, Go!) ir tu žmogus jauties saugus.

Dideli pastatai, žmonių galybė, geriančių “Tim Hortons“, “Second Cup“, “Starbucks“, “Van Houte” take-away kavą, daug žalumos, nesudėtingas metro, bet ilgai degantis raudonas šviesoforas. Kepyklų kvapas svaiginantis ir duonų galybė “Premier Moisson” ar “Au Pain Dore“, o french patisserie galybė “Le duc du Lorraine” – millefeuile, baba au rhum….ir daug skanumynų su syrup d’erable. Bet croissant nėra skanesni už tuos, pirkus trečiadienais iš Rhone-Alpes regiono ūkininko už 1 eurą. Žavingos gatvelės, skirtingi namai, daug laiptų, laiptelių, dideli parkai, dviračių takai, kelių remontai, maisto turgeliai su precižiskai paruoštom morkytėm, kukurūzų burbuolėm, nublizgintais granny smith, mcintoch obuoliais, braškėmis, artišokais, mažom dailiom cukinijom, papajom ir mangais.

à la Montréal, ils sourient et ils mangent.

O flanas skirtas Valdui Adamkui, mano didžiai gerbiamam ir mylimam Prezidentui. Kepiau Jo garbei ir iš meilės ir vyliuosi, kad jis bent jau paragavo jo.

Flan pâtissier

(4,5cm aukščio ir 20cm diametro skarda)

6 ar 8 žmonėm reikės:

230g pâte brisée tešlos

600ml pieno, riebesnio

100ml grietinėlės apie 30%

4 kiaušinių

70g  kukurūzų krakmolo

100g cukraus pudros

1 vanilės ankšties arba šaukštelio vanilės ekstrakto

  1. Perpjauname iš ilgio vanilės ankštį pusiau ir išimame sėklas.
  2. Pilame 500ml pieno į puodą storu dugnu, įdedame vanilės sėklas ir užkaičiame.
  3. Kol pienas kaista, kitame inde ištirpiname kukurūzų krakmolą likusiame piene, gerai išmaišome šakute.
  4. Išplakame kiaušinius ir cukraus pudrą elektriniu mikseriu, kol masė tampa vientisa. Tada supilame krakmolą ir toliau maišome, kol gauname kremo konsistenciją.
  5. Kai pienas pradeda virti, nukeliame nuo ugnies. Išimame vanilės ankštį ir lėtai supilame į gautą kremą, vis maišant plakikliu.
  6. Supilame pudingą į puodą, pastatome ant silpnos ugnies ir maišome rankiniu plakikliu apie dešimt minučių, kol pradės tirštėti. Neleidžiame užvirti.  Kai pudingas sutirštėja, nukeliame nuo ugnies ir dar maišome, kol masė tampa vientisa. Supilame grietinėlę ir gerai išmaišome.
  7. Įkaitiname orkaitę iki 200C. Tuo metu išklojame skardą tešla, padarydami aukštus kraštus, kad neišbėgtų pudingas.
  8. Kai orkaitė įkaitusi, supilame pudingą į skardą, išlyginame paviršių šaukštu ir dedame į orkaitę 25 minutėm. Kai tešla parudavusi ir gerai iškilusi, o flanas įgavęs rudą spalvą ir sutvirtėjas, išimame iš orkaitės. Jeigu ne, nustatome grilio rėžimą ir dar kepame keletą minučių, kol paruduoja.
  9. Išėmus flaną, paliekame atvėsti, tada išimame iš skardos ir leidžiame galutinai atvėsti. Apvyniojame maistine plėvele ir paliekame šaldytuve bent jau dviem valandom ar pernakt. Skanaujame šaltą.

Pâte brisée

150g miltų

75g sviesto

50ml šalto vandens

1/2 šaukštelio druskos

  1. Supjaustome sviestą mažais gabaliukais ir įtriname į miltus, kol gauname vienodos konsistencijos masę (kaip smėlis)
  2. Įdedame druską, supilame vandenį ir formuojame minkštą, bet nelipnų kamuoliuką. Jei per sausa tešla, įpilame dar 20ml vandens. Suvyniojame į maistinę plėvelę ir pastatome šaltai apie 2o minučių ar ilgiau.

Pasistenkite atsispirti pagundai valgyti flaną dar šiltą. Jis geriausiai atsiskleidžia valgomas šaltas. Niam niam.

Daug, daug meilės įdėjau į šį kepinį. Atiduotas jis ir buvo su šia žalia mano lėkšte. Rūtelė matė, kaip drebėjau ir prakaitavau iš jaudulio, taip sesyt?

Pasiilgau pyragų, tortų kepimo. Turėjau progos kepti daug duonos neseniai…Mmmmm fantastika, amazing. Tik deja, nuotraukų nepadariau.

O iš to pasiilgimo, šiandien Julės didelį ir storą morkų pyragą kepsim, valgysim po vakarienės terasoje ir dar Stefannie ir Arianne duosim.

Aplankysiu Jus dažniau. Reik pasižadėt. 😉

Advertisements


Tropikų klimatas ir bobos grikinės.
March 30, 2010, 22:41
Filed under: Cakes, Francaise, Tartai

Viskas greitai.

Vyko rektoriaus inauguracija. daug renginių, daug svarbių žmonių, valgių, furšetų (jau man atleiskit, už šį nelabai vartotiną žodį, bet jis man patinka) ir rankų paspaudimų.

Kai vyko pati inauguracija, sedėjau, klausiau ir įsivaizdavau, kad ant scenos, prie Amerikos ambasadorės, sėdi mano Adamkus, mano Valdas. Tikrai jį mačiau. Jis šypsojos ir visas švytėjo. Ir tada sutiktoji Allison paskleidžia gandą, kad gal per graduation Valdas bus ir sakys kalbą. Aaa. Šaunu. Mažų mažiausiai iškepsiu jam gardų ragaišį ir laišką parašysiu. Bet ne tiek šaunu, nes, iš egoistiškos pusės, tai lieka mažiau šansų, kad jis atvažiuotų ir kalbėtų per mano graduation.  Bet aš nebijau nueiti ir paprašyti, kad jį pakviestų ir kitais metais, jeigu reiks.

Taigi, o reikėjo ir studentams pasveikinti naująjį rektorių savo gimtąja kalba ir padovanoti kažką autentiško. Parašius sveikinamąją kalbą, puoliau vakare kepti tikrai lietuviškos dzūkiškos grikinės bobos.

Gaila, neteko paragauti, bet laukiu atsakymojo žodžio iš rektoriaus žmonos. Ale šiap jau manau, kad pavyko boba ta. Receptas štai šis, seniai nusižiūrėtas ir laukęs savo eilės: Lietuviška grikinė boba

——————————————————————————————————————————————————————————–

Ir buvo tada Teatro diena. Sesytė mano puikiai atšventė, tiesa?

O aš, deja, ir nešvenčiau. Nors jeigu sėdint prie knygų pasireiškia šventimas, tai taip.

Ir buvo pirmadienį ekonomikos dėstytojos iš Albanijos gimtadienis. The Golden gimtadienis.

Darėm daug staigmenų: balionų lavina kabinete, filmukas, mano Moka tartas, ir bilietai į Eros Ramazzotti.  Pačiai pirmai pradėjo ašaros riedėti, kai mačiau jos reakciją.

Lengvas tartas. Ir pavyko puikiai. Skaniai. teko ir man gabalėlio atsignybti. Čia toks, kai nėra daug laiko arba reikia vat kaip tik pirmadieniui ko nors.

Tarte au moka

2 šaukšteliai tirpios kavos

2 šaukštai karšto vandens

350 ml creme fraiche/ liesesnės grietinės (25%)

170 juodojo šokolado

30g konditerinio šokolado arba tiesiog pieniško

1 šaukštas želatinos

kokių tais žirnelių ar kavos pupelių šokolade papuošimui

Pagrindui:

140g šokoladinių sausainių

2 šaukštai cukraus pudros

70g minšto sviesto

  1. Sutriname sausainius, sumaišome su cukraus pudra ir įpylame sviestą. Surutuliuojame rutuliuką, dedame į 22-23cm skersmes tarto formą ir išklojame. Dedame į įkaitintą orkaitę iki 180C ir pakepame apie 10min. Paliekame atvėsti.
  2. Puodelyje ištirpiname tirpią kavą su vandeniu ir paliekame. Taip pat užpilame želatiną vandeniu ir paliekame išbrinkti.
  3. Išverčiame grietinę į prikaistuvį. Į kitą indą įpilame karšto vandens ir įstatome į jį prikaistuvį su grietine. Paliekame sušilti vis pamaišant.
  4. Ištirpiname abu šokoladus ant ‘vandens vonelės’, lėtai maišant kol tampa tirštas. Pastatome į šaltą vandenį truputį atvėsti. Tuo pat metu būtų puiku ištirpinti želatiną.
  5. Su elektriniu mikseriu išsukame grietinę kol tampa tirštesnė ir suputoja truputį. Įpilame kavą ir dar paplakame. Kai šokoladas pravėsęs įpilame jį atsargiai su šaukštu į grietinės ir kavos masę. Supilame ištirpintą želatiną.  Ir jau tada supilame visą masę į tartą ir dedame į šaldytuvą, kad sustingtų.
  6. Prieš patiekiant ar ankščiau, papuošiame tartą ar tai plakta grietinėle ir kavos pupelėmis arba tais kokiais šokoladiniais traškiais.
  7. Pasidarome kavos, atsipjauname gerą gabalą tarto, atsisędame prie lango ir mėgaujamės.

O dabar orkaitėje kepa Pain aux graines de sesame. Naktinis kepinys, nes beskaitant sugalvojau, kad reik kepti kažką. O tada prisiminiau tą receptą ir kad Allison patinka sezamai labai. Metam visas knygas ir puolam į spintelę. O ten miltų beveik nėra. Ekstra skambutis Žvirbliukui, kad gal nupirktų man rupių kvietinių ir paprastų kvietinių miltų. Bet vaikai nerado, o ir aš užimta buvau. Tai ir pradėjau tik minkyti tešlą po devynių.

Receptas bus vėliau…

Skanaus trečiadienio visiems.



Chef de partie. Garge de manger et pommes dauphinoise.
March 20, 2010, 01:19
Filed under: Francaise, Pudingai

Mon cheri, mon cheri…s’il te plait, s’il te plait.

No no, this is the border. See, this is there I stand. And you stay over there, on yoru side. I go home and you…either to the pub or somewhere else.

Mon cheri, Mon cheri, nous rentrons a pub.

Gal pabėgam truputi?

– Ką? Nu gerai, pabėgam iki Mc.

Juoko, labai daug juoko. Jo buvo tikrai daug Briuselyje (Nuoroda į Akviliuką ir Ingutę) Dar daugiau Lyone.

Išgirdus pirmuosius žodžius, tariamus prancūziškai, širdis suplasnojo ir apsivertė iš džiaugsmo, ausys sukaito ir burna išleido pasitenkinimo garsus, kaip: aaaahhh, akkkk, ooooooO.

Ir saulė švietė, ir sniego nebuvo, ir žmonės šypsojos, ir kvepėjo vafliais, labai kvepėjo. Ir šalta šiap buvo. Bet kam tai rūpėjo? Tik ne man. Buvo gera, tikrai gera vėl daug vaikščioti, eiti ten, kur jauti, kad nori eiti ir ten, kur gražesni vaizdai, užuosti vanilės ir tešlos kvapus, susišildyti kava, vėl sušalti ir tada jau ramiai ir jaukiai, mergaitiškai čiauškėti, skanauti pommes dauphinoise, sušalti negyvai sendaikčių turguje, kad po to atsigertum cafe au lait chaude avec speculoos ir pasikalbėtum su neišsiblaiviusiu panku, kad nusipirktum tikros belgiškos duonos ir ją vieną suvalgytum ir po to važiuotum į Briugę, kuri tokia rami, žema, maža, išdalinta ir jauki. Ir lietinga. O kiek vargo, kol randi dirbančią kavinę, kuri turėtų vaflių. reik paieškoti.

Laimė nusipirkus crunchy Ovaltine ir apmaudas oro uoste jo netekus.

Bet bet, užtat cannele bordelais forma namuos guli. Ir buvo išbandyta. Puikiai, švelniai, kvapniai ir skaniai.

A LYON, ON MANGE ADMIRABLEMENT, ET, SELON MOI, MIEUX QU’A PARIS”

—————————————————————————————————————————————————————————

Ruošiaus jau taip seniai prisėsti ir parašyti, bet visą savaitę surijo kiti svarbūs dalykai, kaip antai skaitymas ir rašymas. Taip, juk tai svarbu.

O ir penktadienio vakaras tam tinkamas, tik žinoma, pradedama rašyti po dvylikos.

Susidaužiau taure su Eglute ir dar padariau Tarte au citron vert. Juk savaitgalis ir kambario draugai visada džiugiai sutinka saldžias naujienas. Tik spėk ką iškepti, o jau ir išnyksta, nes ir tam reikia nunešti, tą pavaišinti, jis/ji apsidžiaugtų.

Ši savaitė pralekė, kad net nepastebėjau. Tik prisimenu klaviatūrą, Nolitos datulių ir graikinių riešutų kekso kramsnojimą (pasisekimas didelis, visi tik ir prašė recepto), knygų viršelius, palaimą, nuostabą, nepaprastą džiaugsmą paragavus Eglės trintos morkų sriubos su cinamono skrebučiais. Čia tai dalykas – ir saldus, ir rūgštus, ir subtilus imbiero poskonis. Idealu. Nerealu. O dar šiandien raudonųjų lęšių, mungo pupuolių sriuba su salierais, kuri buvo užbaigta su manuoju St. Marcellin sūriu. Patekau jau vėlgi į kitą viršūnę gėrio ir džiaugsmo. Tiek nedaug reikia iki pilnos laimės ir švytinčių raudonų žandų. Ši savaitė (o ji dar nesibaigė) pilna skanių džiaugsmų ir  gražių dienų.

Ir na tai kas, kad Lyone jau visi po trumpomis rankovėmis vaikšto ir ten 18C. Šiandien uostamiestį pažadino irgi skaisti pavasarinė saulė. Viskas po truputį, žingsnis po žingsnio. Ir bus žolytė žalia, ir batai lengvi, ir paltukai, ir dviratis. Ir ledų gamybos, jogurto darymai, tartai, crackers, ir jubiliejiniai tortai, ir velykiniai kepiniai.

Taip laukiu Velykų. To džiaugsmo, šviesos, meilės. Kaip draugas sakė: gerai, kad tau taip. Ir aš norėčiau su tavim džiaugtis.

Keliaujam jau prie recepto.

Cannelés bordelais

1o-iai cannelés

  • 250ml pieno
  • 70 g miltų
  • 30 g minkšto sviesto
  • 1 pakelinis vanilinio cukraus
  • 110 g cukraus
  • 2 kiaušiniai (1 visas ir 1 trynys)
  • 3 šaukštai romo
  • 1 arbatinis šaukštelis vanilės ekstrakto

Į puodą supilame pieną, vanilinį cukrų, vanilės ekstraktą, romą ir sudedame sviestą. Užverdame. Kitame inde, labai gerai suplakame kiaušinius. Susijojame miltus ir cukrų. Į juos įpilame išplaktus kiaušinius ir gerai suplakame. Supilame šiltą pieną, išmaišome ir paliekame masę stovėti per naktį. Galima iškart išpilstyti į formeles, užpildžius 3/4 formelių ir uždengti plastikine plėvele. Kitą dieną arba kai jau nebegalėjote sulaukti, įkaitiname orkaitę iki 250C ir kepame 10min, tada sumažiname iki 180C ir dar kepame apie  50 min. Kepant canelles labai išsipučia, o kai baigia kepti, vėl sumažėja.

Galima romą pakeisti ir kitais aromatais, kaip antai, apelsinų, citrinos ar….

—- Tikrai kažkas kitokio, kažkas labiau gurmaniško ir vertinamas 10 balų. Gan neįprastas skonis kai kam, bet man tai tokie dalykėliai taip sakant patinka – minkšta, puikiai slysta gomuriu, drėgna ir šlapia, kvepia romu ir vanile. Ko dar reik? Žinau ko, kad jųjų pilna lėkštė būtų ir greit nesibaigtų.

Matyti, kaip jo duona išimama iš orkaitės, ją užuosti, užuosti aromato dvelksmą, tą didžiulį pasitenkinimą teikiantį, dvasią raminantį mielinio gėrio kvapą, atsilaužti jos, traškinant tą miltuotą dulsvą plutą, ir pasinerti į nežemišką minkštimą…paragauti jos reiškia prisiliesti prie tikro genijaus. Jo prancūziškos kaimo bandelės yra tobuli objektai, atomų išdėstymas, kurio negali patobulinti nei žmogus, nei Dievas, reikalas, malonumą teikiantis iš karto visoms juslėms.

Ištrauka iš A. Bourdain knygos “Virtuvė slaptai. Kulinarijos nusikaltėlio nuotykiai”, kurią ‘valgiau’ kelionėje, sedėdame patogiame TGV, kai pro langus lėkė Prancūzijos žalios ir drėgnos pievos, laukai, avys, seni namai ir bundanti gamta.

šis aprašymas toks tikslus ir tobulas, atspindi mano santykį su namine duona, su prancūziška pain ou baguette. Tikrai, tas prisilietimas prie miltuotos dulsvos plutos vien ką jau reiškia, o dar tas nežemiškas mielių ir miltų junginys, jų aromatas…..

Noriu. Labai labai labai labai ir dar kart 50 kartų noriu vasarą dirbti kepyklėlej. Keltis anksti anksti ir važiuoti dviračiu iki svajonių vietos, važiuoti miegančiu miestu, užuosti ryto gaivą ir paliesti rasą, dainuoti kartu su paukščiais ir jausti pirmuosius saulės spindulius. O svajonių vietoje, užsirišus dailiai baltą prijuostę, traukti miltus, mieles ir raugą, minkyti ir maišyti duonos tešlą, sukti chausson aux pommes ar croissant kol kyla duona, dėti ir traukti iš orkaitės nuostabius kūrinius. Tiesiog tikrai trokštu.

Mega savaitgalio Jums.