Once upon a pâtisserie…


Flan pâtissier…Jo ekselencijai Valdui Adamkui.
May 19, 2010, 18:40
Filed under: Francaise, Pudingai

Žalia. Labai žalia: Vejos, medeliai, vijokliai. O kvapai – pakalnutės, alyvos, tulpės. Gaivinantis vėjas taip ir kviečia sedėt terasoje, suptis kėdėje skaitant knygą, geriant šaltas sultis ir valgant skanius vanilinius ledus, primenančius vaikystės vasaras pas mamutę.

Canada, oh Canada. Šalis, kur mašinų numeriai dedami tik ant galo (Je me souviens), kur visi žmonės mėgsta ledo ritulį (Go habs, Go!) ir tu žmogus jauties saugus.

Dideli pastatai, žmonių galybė, geriančių “Tim Hortons“, “Second Cup“, “Starbucks“, “Van Houte” take-away kavą, daug žalumos, nesudėtingas metro, bet ilgai degantis raudonas šviesoforas. Kepyklų kvapas svaiginantis ir duonų galybė “Premier Moisson” ar “Au Pain Dore“, o french patisserie galybė “Le duc du Lorraine” – millefeuile, baba au rhum….ir daug skanumynų su syrup d’erable. Bet croissant nėra skanesni už tuos, pirkus trečiadienais iš Rhone-Alpes regiono ūkininko už 1 eurą. Žavingos gatvelės, skirtingi namai, daug laiptų, laiptelių, dideli parkai, dviračių takai, kelių remontai, maisto turgeliai su precižiskai paruoštom morkytėm, kukurūzų burbuolėm, nublizgintais granny smith, mcintoch obuoliais, braškėmis, artišokais, mažom dailiom cukinijom, papajom ir mangais.

à la Montréal, ils sourient et ils mangent.

O flanas skirtas Valdui Adamkui, mano didžiai gerbiamam ir mylimam Prezidentui. Kepiau Jo garbei ir iš meilės ir vyliuosi, kad jis bent jau paragavo jo.

Flan pâtissier

(4,5cm aukščio ir 20cm diametro skarda)

6 ar 8 žmonėm reikės:

230g pâte brisée tešlos

600ml pieno, riebesnio

100ml grietinėlės apie 30%

4 kiaušinių

70g  kukurūzų krakmolo

100g cukraus pudros

1 vanilės ankšties arba šaukštelio vanilės ekstrakto

  1. Perpjauname iš ilgio vanilės ankštį pusiau ir išimame sėklas.
  2. Pilame 500ml pieno į puodą storu dugnu, įdedame vanilės sėklas ir užkaičiame.
  3. Kol pienas kaista, kitame inde ištirpiname kukurūzų krakmolą likusiame piene, gerai išmaišome šakute.
  4. Išplakame kiaušinius ir cukraus pudrą elektriniu mikseriu, kol masė tampa vientisa. Tada supilame krakmolą ir toliau maišome, kol gauname kremo konsistenciją.
  5. Kai pienas pradeda virti, nukeliame nuo ugnies. Išimame vanilės ankštį ir lėtai supilame į gautą kremą, vis maišant plakikliu.
  6. Supilame pudingą į puodą, pastatome ant silpnos ugnies ir maišome rankiniu plakikliu apie dešimt minučių, kol pradės tirštėti. Neleidžiame užvirti.  Kai pudingas sutirštėja, nukeliame nuo ugnies ir dar maišome, kol masė tampa vientisa. Supilame grietinėlę ir gerai išmaišome.
  7. Įkaitiname orkaitę iki 200C. Tuo metu išklojame skardą tešla, padarydami aukštus kraštus, kad neišbėgtų pudingas.
  8. Kai orkaitė įkaitusi, supilame pudingą į skardą, išlyginame paviršių šaukštu ir dedame į orkaitę 25 minutėm. Kai tešla parudavusi ir gerai iškilusi, o flanas įgavęs rudą spalvą ir sutvirtėjas, išimame iš orkaitės. Jeigu ne, nustatome grilio rėžimą ir dar kepame keletą minučių, kol paruduoja.
  9. Išėmus flaną, paliekame atvėsti, tada išimame iš skardos ir leidžiame galutinai atvėsti. Apvyniojame maistine plėvele ir paliekame šaldytuve bent jau dviem valandom ar pernakt. Skanaujame šaltą.

Pâte brisée

150g miltų

75g sviesto

50ml šalto vandens

1/2 šaukštelio druskos

  1. Supjaustome sviestą mažais gabaliukais ir įtriname į miltus, kol gauname vienodos konsistencijos masę (kaip smėlis)
  2. Įdedame druską, supilame vandenį ir formuojame minkštą, bet nelipnų kamuoliuką. Jei per sausa tešla, įpilame dar 20ml vandens. Suvyniojame į maistinę plėvelę ir pastatome šaltai apie 2o minučių ar ilgiau.

Pasistenkite atsispirti pagundai valgyti flaną dar šiltą. Jis geriausiai atsiskleidžia valgomas šaltas. Niam niam.

Daug, daug meilės įdėjau į šį kepinį. Atiduotas jis ir buvo su šia žalia mano lėkšte. Rūtelė matė, kaip drebėjau ir prakaitavau iš jaudulio, taip sesyt?

Pasiilgau pyragų, tortų kepimo. Turėjau progos kepti daug duonos neseniai…Mmmmm fantastika, amazing. Tik deja, nuotraukų nepadariau.

O iš to pasiilgimo, šiandien Julės didelį ir storą morkų pyragą kepsim, valgysim po vakarienės terasoje ir dar Stefannie ir Arianne duosim.

Aplankysiu Jus dažniau. Reik pasižadėt. 😉

Advertisements


Chef de partie. Garge de manger et pommes dauphinoise.
March 20, 2010, 01:19
Filed under: Francaise, Pudingai

Mon cheri, mon cheri…s’il te plait, s’il te plait.

No no, this is the border. See, this is there I stand. And you stay over there, on yoru side. I go home and you…either to the pub or somewhere else.

Mon cheri, Mon cheri, nous rentrons a pub.

Gal pabėgam truputi?

– Ką? Nu gerai, pabėgam iki Mc.

Juoko, labai daug juoko. Jo buvo tikrai daug Briuselyje (Nuoroda į Akviliuką ir Ingutę) Dar daugiau Lyone.

Išgirdus pirmuosius žodžius, tariamus prancūziškai, širdis suplasnojo ir apsivertė iš džiaugsmo, ausys sukaito ir burna išleido pasitenkinimo garsus, kaip: aaaahhh, akkkk, ooooooO.

Ir saulė švietė, ir sniego nebuvo, ir žmonės šypsojos, ir kvepėjo vafliais, labai kvepėjo. Ir šalta šiap buvo. Bet kam tai rūpėjo? Tik ne man. Buvo gera, tikrai gera vėl daug vaikščioti, eiti ten, kur jauti, kad nori eiti ir ten, kur gražesni vaizdai, užuosti vanilės ir tešlos kvapus, susišildyti kava, vėl sušalti ir tada jau ramiai ir jaukiai, mergaitiškai čiauškėti, skanauti pommes dauphinoise, sušalti negyvai sendaikčių turguje, kad po to atsigertum cafe au lait chaude avec speculoos ir pasikalbėtum su neišsiblaiviusiu panku, kad nusipirktum tikros belgiškos duonos ir ją vieną suvalgytum ir po to važiuotum į Briugę, kuri tokia rami, žema, maža, išdalinta ir jauki. Ir lietinga. O kiek vargo, kol randi dirbančią kavinę, kuri turėtų vaflių. reik paieškoti.

Laimė nusipirkus crunchy Ovaltine ir apmaudas oro uoste jo netekus.

Bet bet, užtat cannele bordelais forma namuos guli. Ir buvo išbandyta. Puikiai, švelniai, kvapniai ir skaniai.

A LYON, ON MANGE ADMIRABLEMENT, ET, SELON MOI, MIEUX QU’A PARIS”

—————————————————————————————————————————————————————————

Ruošiaus jau taip seniai prisėsti ir parašyti, bet visą savaitę surijo kiti svarbūs dalykai, kaip antai skaitymas ir rašymas. Taip, juk tai svarbu.

O ir penktadienio vakaras tam tinkamas, tik žinoma, pradedama rašyti po dvylikos.

Susidaužiau taure su Eglute ir dar padariau Tarte au citron vert. Juk savaitgalis ir kambario draugai visada džiugiai sutinka saldžias naujienas. Tik spėk ką iškepti, o jau ir išnyksta, nes ir tam reikia nunešti, tą pavaišinti, jis/ji apsidžiaugtų.

Ši savaitė pralekė, kad net nepastebėjau. Tik prisimenu klaviatūrą, Nolitos datulių ir graikinių riešutų kekso kramsnojimą (pasisekimas didelis, visi tik ir prašė recepto), knygų viršelius, palaimą, nuostabą, nepaprastą džiaugsmą paragavus Eglės trintos morkų sriubos su cinamono skrebučiais. Čia tai dalykas – ir saldus, ir rūgštus, ir subtilus imbiero poskonis. Idealu. Nerealu. O dar šiandien raudonųjų lęšių, mungo pupuolių sriuba su salierais, kuri buvo užbaigta su manuoju St. Marcellin sūriu. Patekau jau vėlgi į kitą viršūnę gėrio ir džiaugsmo. Tiek nedaug reikia iki pilnos laimės ir švytinčių raudonų žandų. Ši savaitė (o ji dar nesibaigė) pilna skanių džiaugsmų ir  gražių dienų.

Ir na tai kas, kad Lyone jau visi po trumpomis rankovėmis vaikšto ir ten 18C. Šiandien uostamiestį pažadino irgi skaisti pavasarinė saulė. Viskas po truputį, žingsnis po žingsnio. Ir bus žolytė žalia, ir batai lengvi, ir paltukai, ir dviratis. Ir ledų gamybos, jogurto darymai, tartai, crackers, ir jubiliejiniai tortai, ir velykiniai kepiniai.

Taip laukiu Velykų. To džiaugsmo, šviesos, meilės. Kaip draugas sakė: gerai, kad tau taip. Ir aš norėčiau su tavim džiaugtis.

Keliaujam jau prie recepto.

Cannelés bordelais

1o-iai cannelés

  • 250ml pieno
  • 70 g miltų
  • 30 g minkšto sviesto
  • 1 pakelinis vanilinio cukraus
  • 110 g cukraus
  • 2 kiaušiniai (1 visas ir 1 trynys)
  • 3 šaukštai romo
  • 1 arbatinis šaukštelis vanilės ekstrakto

Į puodą supilame pieną, vanilinį cukrų, vanilės ekstraktą, romą ir sudedame sviestą. Užverdame. Kitame inde, labai gerai suplakame kiaušinius. Susijojame miltus ir cukrų. Į juos įpilame išplaktus kiaušinius ir gerai suplakame. Supilame šiltą pieną, išmaišome ir paliekame masę stovėti per naktį. Galima iškart išpilstyti į formeles, užpildžius 3/4 formelių ir uždengti plastikine plėvele. Kitą dieną arba kai jau nebegalėjote sulaukti, įkaitiname orkaitę iki 250C ir kepame 10min, tada sumažiname iki 180C ir dar kepame apie  50 min. Kepant canelles labai išsipučia, o kai baigia kepti, vėl sumažėja.

Galima romą pakeisti ir kitais aromatais, kaip antai, apelsinų, citrinos ar….

—- Tikrai kažkas kitokio, kažkas labiau gurmaniško ir vertinamas 10 balų. Gan neįprastas skonis kai kam, bet man tai tokie dalykėliai taip sakant patinka – minkšta, puikiai slysta gomuriu, drėgna ir šlapia, kvepia romu ir vanile. Ko dar reik? Žinau ko, kad jųjų pilna lėkštė būtų ir greit nesibaigtų.

Matyti, kaip jo duona išimama iš orkaitės, ją užuosti, užuosti aromato dvelksmą, tą didžiulį pasitenkinimą teikiantį, dvasią raminantį mielinio gėrio kvapą, atsilaužti jos, traškinant tą miltuotą dulsvą plutą, ir pasinerti į nežemišką minkštimą…paragauti jos reiškia prisiliesti prie tikro genijaus. Jo prancūziškos kaimo bandelės yra tobuli objektai, atomų išdėstymas, kurio negali patobulinti nei žmogus, nei Dievas, reikalas, malonumą teikiantis iš karto visoms juslėms.

Ištrauka iš A. Bourdain knygos “Virtuvė slaptai. Kulinarijos nusikaltėlio nuotykiai”, kurią ‘valgiau’ kelionėje, sedėdame patogiame TGV, kai pro langus lėkė Prancūzijos žalios ir drėgnos pievos, laukai, avys, seni namai ir bundanti gamta.

šis aprašymas toks tikslus ir tobulas, atspindi mano santykį su namine duona, su prancūziška pain ou baguette. Tikrai, tas prisilietimas prie miltuotos dulsvos plutos vien ką jau reiškia, o dar tas nežemiškas mielių ir miltų junginys, jų aromatas…..

Noriu. Labai labai labai labai ir dar kart 50 kartų noriu vasarą dirbti kepyklėlej. Keltis anksti anksti ir važiuoti dviračiu iki svajonių vietos, važiuoti miegančiu miestu, užuosti ryto gaivą ir paliesti rasą, dainuoti kartu su paukščiais ir jausti pirmuosius saulės spindulius. O svajonių vietoje, užsirišus dailiai baltą prijuostę, traukti miltus, mieles ir raugą, minkyti ir maišyti duonos tešlą, sukti chausson aux pommes ar croissant kol kyla duona, dėti ir traukti iš orkaitės nuostabius kūrinius. Tiesiog tikrai trokštu.

Mega savaitgalio Jums.



Eat and be united.
January 30, 2010, 19:29
Filed under: Pudingai

Akinanti saulė. Balta, pūkinė paklodė. Vaikų juokas ir paukščiukų šnekos lauke, už lango, ten, kur visur balta ir ramu. Žiema.

Ir gražu ir kartais nervuoja. Bet tik dėl to, kad amžinai man šalta būna. O sėdėti ir žiūrėti pro langą į pūgą man patinka. Ca ma plu.

Dienos bėga ir aš su jomis. O kaip kitaip? Tik vis, sėdint paskaitoj ar klausantis dėstytojo, iškyla Lyono vaizdai ir žmonės iš ten…ir tada aš klaidžioju akmenimis grįstomis gatvėmis, užeinu į vieną ar kitą parduotuvytę ir užuodžiu neapsakomą kepyklos kvapą. Tada bent akimirkai būna gera ir šilta. Po akimirkos seka širdagraužis ir noras vėl ten būti, gyventi.

——-

Ryžių pudinge, o kaip aš tavęs troškau. Taip labai. Ir kadangi namuose viskas smagiausiai darosi, taip ir padarėm. Keptas ryžių pudingas.

Tik reik kardamono ankščių nusipirkt, būčiau įmetus porą jūjų į pudingą. Niam niam.

Taigi:

  • 15ml arba vieno šaukšto ištirpinto sviesto
  • 115g trumpų, apvalių ryžių
  • 50g cukraus pudros
  • 850ml pieno
  • pusės šaukštelio vanilės ekstrakto
  • 40g sviesto
  • muskato
  1. Įkaitiname orkaitę iki 150°C.
  2. Ištepame kepimo indą su ištirpintu sviestu, supilame ryžius ir pabarstome cukraus pudra. Užviriname pieną, kol pradeda burbuliuoti ir tada supilame ant ryžių. Įpilame vanilės ekstrakto ir viską gerai sumaišome.
  3. Supjaustome sviestą gabaliukais ir išmėtome ant ryžių. Gausiai pabarstome muskato milteliais, kad susidarytu plutelė (galima žinoma ir kardamonu ir cinamomu pabarstyti).
  4. Kepame apie valandą su puse arba kol viršus pageltonuoja.
Tiko. Užskaitau. Kam patinka skystesni pudingai, galima dar pieno įsipilti valgant. Ir uogienės vyšnių kokios.

Va kai jau kardamono turėsiu, indišką ryžių pudingą gaminsiu.

Capitalism: a love story – vakar žiūrėtas filmas, sukurtas pagal Michael Moore. Tiesioginė kritika Amerikos kapitalizmui. Daug pavyzdžių, šlykščių ir neteisingų, priverčiančių susimastyti kapitalizmo teikiamomis ‘gerovėmis’.

Siūlau pažiūrėti kam ekonomika prie širdies arba kas į Ameriką žiuri pro rožinius akinius.