Once upon a pâtisserie…


Only you.
October 24, 2010, 14:06
Filed under: Duonos Nesaldžios, Sveikuoliški

DSC_2029

Pagaliau. Pagaliau ta duona..tokia duona, kurios visada ieškojau: rūgštoka, su daug grudų, kvepianti kmynais, šiluma ir jaukumu…Užtepto sviesto sluoksnis blizga ir gundo…o tada jau kąsnis po kąsnio, duona raikoma griežinėlis po griežinėlio..ir tik supranti, kad gal jau reiktų sustoti…Bet juk taip skanu, tai šviežia, taaaaaip kvepia.

Prisimenu, kai maža pas mamutę, sus sesyte stebėdavome, kaip mamutė su meile ir rūpesčiu paruošdavo duoną kepimui ir leisdavo mums ką nors užrašyti prieš pašaunant į krosnį. Ot tai smagu mums su Rutuku būdavo, ane mažiuk? Ir ką mes ten rašydavome? Ogi ne kažką įspūdingo, tik savo vardus, arba vardų inicialus..arba kryžiuką išpiešdavome. Bet ir tos ruginės duonos skonis..niekada nepamiršiu…ir visada lyginsiu su kitais…Kai atrandu kažką panašaus, džiaugiuos kaip mažas vaikas. Visa švyčiu džiaugsmu. Kartais ir tenka rasti kokiam turgelyje, bet retai.

Todėl nusprendžiau pati kepti duoną su raugu. Ne vien dėl to kepiau, bet todėl, kad duona man šventas dalykas, nes duona pirmoj vietoj, nes mėgstu natūralius produktus. o kaip tuos visus dalykus galima sukomponuoti į vieną, jeigu ne pačiai išsikepti duoną?

Pirmą kart kepiau bendrabutyje…labiau saldesnę, su daugiau razinų, bet taip pat labai skanią. O grįžus namo, kad tiktų ir tėveliams…pačią puikiausią duoną, kurią noris ir noris valgyti. Taip. Nerealiai. Su daug grūdų. Taip, kaip man patinka.

DSC_2030

Daugiagrūdė duona su raugu

Dviem kepaliukams reikės:

1 litro šilto virinto vandens

120g cukraus

2 šaukštelių druskos

Viską išmaišom ir sudedam raugą, išmaišom sukant į vieną pusę. Aišku, geriausia su mediniu šaukštu.

400g rupių kvietinių miltų

400g rupių ruginių miltų

200g kvietinių miltų (arba kokių tik norit: grikinių, speltos, avižinių, kukurūzų)

2-3 saujos linų sėmenų

2-3 grūdų mišinio:kviečiai, avižos (puikiai tinka “Penkių grūdų” košės mišinys) arba saulėgrąžos

1-2 saujos kmynų

1 stiklinė avižinių dribsnių

Galima įdėti razinų, džiovintų slyvų, abrikosų ir riešutų ir turėsime puikiausią riešutų ir vaisių duoną.

Viską sudėjus su raugu išmaišyti į vieną pusę.

Atsidėti kitam kartui apie 200g raugo į stiklainį ir laikyti šaldytuve iki kitos šventės duonos kepimo.

Pašuošti kepimo formeles ar formą. Ištepti aliejumi ir pabarstyti kviečių sėlėnomis. Jeigu turite prisirinkę klevo lapų, puikiai tinka patiesti ir juos, prieš tai patepus su riebalais formą. Supilti masę į skardą, uždengti ir laikyti šiltesnėje vietoje apie 5-8 valandas.

Dėti į pašildytą orkaitę ir kepti 1,5val. 180C temperatūroje.

DSC_2032

 

Išvados: Žiauriai skani duona, kuri yra labai universali ir tereikia jūsų fantazijos. Garantija: patiks visiems ;]

 

Iš kur gauti raugo?

Žinoma, galima pasigaminti patiems. Galima gauti iš draugų (Ačiū Aiva). O jei ir susigalvojote, kad norite kepti duoną,  o raugo nėra, galite pasidaryti gan greitą raugą:

Imame 1/2 kg ruginių miltų, 50g  mielių ir 1-1,5 litro šilto virinto vandens. Viskas išmaišoma ir laikoma šiltai, kad įrūgtų. Maždaug po paros jis jau tinka duonai užraugti. Pagamintame rauge yra ne tik mielių grybelių, bet ir pieno rūgšties ir šių bakterijų pagamintos pieno rūgšties, kuri suteikia tą malonų rūgštų skonį duonai.

duoan su raugu

*********

Žinau, kad buvau jau labai ilgai dingus. Atsiprašau. Nesiteisinsiu. Nes sunku tai ir būtų padaryti Smile

Advertisements


Šiap tai paprastai nepaprasta duona.
April 12, 2010, 21:34
Filed under: Duonos Nesaldžios, Sommaire

Duonos kvapa ir kmynai. Ir rome mirkytos razinos. Virtuvė, kvepianti taip stipriai cinamonu, kad atrodo esu kepykloje. Džiaugsmas atsikandus šiltos duonos.

Negalėčiau be duonos. Tikros, ekologiškos, ruginės. Man jos reikia. Turiu savo vieną, mėgstamiausią, latvišką duoną, kuri atstoja saldumynus ir vitaminus. Kai noris kažko užkąsti, ji visada tinka..o dar su sviestu tikrai kaip puikiausias desertas.

Airiška sodos duona su rome mirkytomis razinomis ir kmynais

  • 5 ½ puodelio rupių kvietinių miltų
  • 2 puodeliai kefyro
  • 1 puodelis razinų/spanguolių
  • romo razinoms
  • 1 šaukštelis kepimo sodos
  • 1 šaukštelis rupios druskos
  • 1 šaukštas kmynų

Eiga eigelė:

  1. Lengvai išsijojame miltus, įmaišome du puodelius kefyro, sumaišome kol tešlą galimą suminkytį į minkštą rutuliuką. Uždengiame sandariai ir paliekame per naktį kambario temperatūroje – procesas vadinasi “mirkymas”.
  2. Kitame inde užpilame razinas romu ir paliekame taip pat per naktį išbrinkti.
  3. Kitą dieną nupilame likusį romą (kitom razinom ar kokiam kepiniui su bananais ar…)
  4. Įkaitiname orkaitę iki 220C.
  5. Ant miltais pabarstyto paviršiaus įminkome į tešlą kmynus ir išmirkusias razinas, kepimo sodą ir druską.
  6. Su miltuotomis rankomis suformuojame mielą, gražų rutuliuką. Įpjauname kryžių centre.
  7. Į įkaitusią orkaitę šauname duoną ir kepame apie 25-30 minučių.
  8. Kai duona pakepė, 25-30minutes, sumažiname orkaitę iki 175C ir kepame dar 15-20 minučių.
  9. Ištraukiame iš orkaitės ir leidžiame atvėsti pilnai iki ragavimo, skanavimo.

O ji tikrai skani. Netgi sesytei patiko 🙂 Yes. O man pačiai smagumas visas buvo razinose ir kmynuose. Puikiai šeima suvalgė Velykų rytą ir ne tik.

Riekelė duonos su sviestu ir puodeliu kavos – puikus pusryčių užbaigimas. Tikrai. Arba šiap, priešpiečiai ar pavakariai.

O kiek duonos rūšių pasauly yra…kiek tik žmogaus fantazija leidžia. Man duona – šventas dalykas.

Norėčiau iškepti, prikepti įvairiausių jų: riešutinių, šokoladinių, pilnagrūdžių, ruginių, su klevų sirupu, su grūdais, su sūriais, alyvuogėm, razinom, spanguolėm, vyšniom, rupių, traškių, organinių, prieskoninių, pieno, sezamo ir sąrašas gali tęstis ir tęstis be galo.

Bet labiausiai norėčiau padirbėti kepykloje…stebėti, mokytis ir kepti duoną, ją prižiūrėti ir su meile minkyti, kildinti, kuždėti užkalbėjimus :]

Nepaprastai paprastai to trokštu.



On S’attache
March 3, 2010, 23:58
Filed under: Duonos Nesaldžios, Sveikuoliški

Juk Life is like a box of chocolate, tiesa? Man – taip ir yra.

Šiandien taip švelniai ir lengvai, grakščiai ir greitai plaukė debesys, viliojo mane plaukti su jais, galvoti norus ir svajas, saulė šildė skruostus ir mielai prašė, kad užsimerkčiau ir pasimėgaučiau akimirka. Buvo gera matyti pasaulį iš kitos perspektyvos, gera liesti lialiuko baby Charlotte šilkinius pirštelius, nuvalyti ašarą, apkabinti, pamyluoti ir prajuokinti…Gera gurkšnoti kavą su Allison vienom ofise, mergaitiškai čiauškėti ir bežiūrint į žemėlapį rinkis šalis, kurios turi būti aplankytos…Life is like a box of chocolate. C’est vrai.

Labai labai norėjau duonos išsikepti savaitgalį. Kažkokia didžiulė jėga užvaldė ir ką? Sumąstėm ir padarėm, deja, ne su tais miltais, kurių reikėjo, bet…man dar net gal ir skaniau. Kepiau su ruginiais miltais, o ne rupiais kvietiniais, todėl gavosi ji šlapoka ir sunkesnė, jei kad turėjo būti su ruginiais miltais.

Pain Complet

600g rupių kvietinių miltų/ruginių

2 šaukštelių druskos

4 šaukštelių sausų aktyvių mielių

42,5cl šilto vandens

2 šaukštai medaus

3 šaukštai aliejaus

45g kviečių gemalų

pieno aptepimui

Taigi:

  1. Įkaitiname orkaitę iki 60C ir sudedame miltus su druska į skardą, palaikome ten 8-10 minučių. Per tą laiką, inde ištirpinti mieles su puse turimo vandens kiekiu.
  2. Suberti šiltus miltus į dubenį, padaryti viduriuką ir supilti mieles, likusį vandenį, medų, aliejų ir gemalus. Išmaišyti gerai su mediniu šaukštu, kol tešla pasidaro slidi.
  3. Perkelkite tešlą ant silpnai miltuoto paviršiaus ir minkykite kelias minutes. Suformuokite kepaliuką.
  4. Ištrinkite riebalais formelę, įdėkite tešlą, uždenkite plėvele ir šiltai palaikykite apie valandą.
  5. Įkaitinkite orkaitę iki 200C, aptepkite kepaliuką pienu ir kepkite apie 35-40 minučių.

Viskas. Atvėsinkite ir mėgaukitės su sviestu. Niammm..

***

Ruginių duonos paplotėlių receptas atkeliaus vėliau..

Knygos…šį semestrą tikrai esu palinkus prie knygų didžiąją dalį. Human Resouce Management, Recent History, Political Economy, Conflict Analysis, ir visokie research paper about civil society in Lithuania arba nationalism, socialism and all the other effects on France... Po to ir būna, pramerki akis sau, o ten laikrodis rodo 8:22, ir nesupranti ar realybė čia ar sapnas, nes juk paskaita tai aštuonios trisdešimt.

Gerai, oj gerai, kad atostogos jau čia pat…ir knygą paskaityt galėsiu, ir paiilsėti tikrai——–> Briuselis, Amsterdamas, Lyonas…mano Lyonas, oh, how do I miss it. Bet bet bet…ir vėl vaikščiosiu savom gatvėm, vėl užuosiu nepakartojamą kepyklų kvapą, pirksiu St. Marcellin sūrio ir Pain aux cereales ir sėsiu kur ant suoliuko gardžiuotis, vėl matyti veidai, draugiškos šypsenos, architektūra, Rona ir Sona, Fourviere, tiltai, Maison St. Laurent, mandagumas su merci, au revoir, bon journee, merci….Ak, tik atsidusti iš jaudulio ir galiu. Ploju katutėm, tikrai. Per trumpą laiką, daug reiks ir nuveikti, ir nusipirkti, ir atsikalbėti, apsikabinti, apvaikščioti, prisiminti, paskanauti, paragauti, pajusti…ir spėsiu atsivažinėti TGV traukiniais, kur jaukiai įsitaisius skaitysiu knygelę ir atsiribosiu, pamiršiu bent trumpam research rašymą.

Tikslesnius rezultatus ir duomenis ir fotografijas parvešiu. Tikrai.

Šis įrašas ‘iš reikalo’, mat nežinau kada kitą spėsiu sukurpti. Atsiprašau  tų, kas skaitinėja, ką čia rašliavoju ir kepu.