Once upon a pâtisserie…


Une betterave. Deux betteraves. Beaucoup de betteraves, ma d’amour.
February 11, 2010, 01:02
Filed under: Sveikuoliški, Tartai

Ir taip jau būna. Šaltis, universitetas, paskaitos, rašymas, sėdėjimas, darbas, sėdėjimas, vėl paskaitos, draugai, pokalbiai, obuoliai, interviu, lengvi pietūs, kaip antai Eglės rekomenduotinos salotos su abrikosais ir kviečiais ir savom modifikacijom- totalus saldus gėris, tik dar trūksta puikiausios mano latviškos ruginės duonos riekelės iki visiško pasitenkinimo.  Ir prancūzų pamokėlės, pokalbiai ir nuostabus jausmas po jų. Ir daug filmų. O taip, kažkaip pradėjau žiūrėti ir žiūrėti.

Ca ma plu.

Tik vat akys irgi į tai ima reaguoti – skauda, skauda joms. Matyt nuo skaitymo visokio apie mercantilist, structuralist, liberalism approaches on international trade or finance; pirmojo pasaulinio karo padarinius ir rusų revoliuciją, apie civilines tradicijas Italijoje, apie konfliktų kultūras ir apie Marko evangeliją. Bet dėkui Diev, laiko lieka paskaityti ir visus savo mėgstamus blogus, tastespottingą, peržvelgti ir susižavėti fotografijomis arba nueiti į fotografijų pamokas-sesijas, nes po vasaros reik jau turėt gerą, tikrą, profesionalų fotoaparatą. Taip, būtinai reikia. Ir tada bandyti, šaudyti įmantrias ir skanias nuotraukas.

Gerai jei dar laiko lieka ir akys neskauda kaip pakvaišusios ir nemirštu nuo miego paskaityti apie ajurvedinę gyvenseną, mitybą ir sveikatą, atsigulus į lovą.

*****

O savaitgalį buvo kepama. Didis džiaugsmas visgi kepti tortą ir pyragą tėvelio gimtadienio proga. Šokoladinį tortą ir burokėlių tartą(ši idėja kai kurių šeimos narių buvo sutikta gan skeptiškai, o kai kurių – labai pozityviai ir išskiestom rankomis). Pačiai, kaip burokėlių mylėtojai ir draugei, labai smagu buvo išbandyti šį sveikuolišką ir neįprastą tartą. Beje, ir puiki proga sunaudoti burokėlius, skirtus mišrainei 🙂 O kokio pasisekimo jis susilaukė tarp svečių, net patys skeptiškiausi žmonės išreiškė pasitenkinimą jojo skoniu. Jėėėė.

Taigi, mano odė burokėliams – Saldžių burokėlių tartas su lazdyno riešutų pagrindu ir jogurto sirupu.

Įdaras:

500g virtų burokėlių

1/2 šaukšto citrinos sulčių

3 šaukštų rupių ruginių miltų

7 šaukštų rudojo cukraus

1 arbatinis šaukštelis cinamono

1/2 šaukštelio muskato

1 didelis kiaušinis

2 šaukštai grietinėlės

1 šaukštelis vanilės ekstrakto

Pagrindas:

200g maltų lazdyno riešutų

2-3 šaukštai kviečių gemalų/maltų linų sėmenų

4 šaukštai sviesto

2 rudo/paprasto cukraus

Jogurto sirupas:

1/2 puodelio natūralaus jogurto/pasukų

1/2 puodelio cukraus (arba mažiau, nes man per saldus jis buvo)

Eiga:

Pagrindui:

Įkaitiname orkaitę iki 170C. Sumaišome visus produktus su ištirpintu sviestu ir išklojame skardą. Kepame apie 10 minučių ant vidurinės įtvaros, išimame ir leidžiame atvėsti.

Įdarui:

Sutarkuojame burokėlius arba galima supjaustyti kubeliais, kaip jau jums patinka. Sumaišome burokėlius su citrinos sultimis. Kitame inde sumaišome miltus, cukrų, cinamoną ir muskatą ir sumaišome su burokėliais gražuoliais. Išplakame kiaušinį ir grietinėlę su šakute ir užpilame ant burokėlių ir miltų mišinio. Išmaišome, kad neliktų sausų taškų. Supilame masę į pravėsusį pagrindą ir kepame toje pačioje temparatūroje apie 30 minučių. Tada išimame tartą, padidiname temperatūrą iki 200C, uždengiame foliją, pastatome tartą apatinėje orkaitės įtvaroje ir dar kepame 10 minučių. Atvėsiname tartą dar su folija.

Sirupui:

Išplakame abu ingredientus, kol tampa vientisa masė.

Atpjauname tarto gabalėlį ir pilame sirupo.

Vuola. Štai ir nuostabusis burokėlių tartas. Skaniausias dar šiltas. Galima pašildyti ir mikrobangėje prieš valgant. Jogurto sirupą galima pakeisti ir plakta grietinėle. Taip pat pagrindas labai įvairiapusiškas ir galima naudoti su kitais vaisiais ar daržovėmis.  Burokėlius dar galima pakaitinti orkaitėje apie dešimt minučių, kad suminkštėtų labiau.

Niam niam niam. Likau patenkinta, svečiai taip pat.

—————————————————————————————————————————————————————————-

Sekmadienį eisiu švęsti Užgavėnių į Klaipėdos etnokultūros centrą. Ir jokių čia Valentinkių. Be to, mokytis reiks, juk pirmadienį mums paskaitos.

Laukiu pirmadienio labai labai. Nes pagaliau.Pagaliau.

O dabar, ir vėl filmas laukia.

P.S. Julyt, čia ne į temą, bet o ragavai tu alaus su Picon?

Au revoir




J’aime et porcelaine…
February 1, 2010, 22:52
Filed under: Sausainėliai

O man patinka pirmadieniai. Prasideda nauja savaitė, nauji reikalai, darbai, projektai, idėjos, atsišviežinę arba nelabai žmonės, saulė ir grynas oras (arba toks su smogu, bet vis vien). Pirmadieniai yra tikrai gerai. Ir kodėl ne?

Taip miela nueiti, pasitikrinti savo box’ą arba lietuviškai dėžutę ir rasti joje mieliausią atvirutę su meškiukais ir milką šokoladą (mmm, krumš kramš) ir ištaisytą testą, nuo puikiausio dėstytojo. Tada nuotaika taip iškart, labai automatiškai pakyla į viršų, veidą nutvieskia plati šypsena, o širdis skleidžiasi nuo šilumos. Ačiū, labai jums ačiū.

Ir dar labai noriu. Noriu vasaros gale, čia kadanors ateitį, nuvažiuoti į kokį nors vynininkystės ūkį en france, šeimyninį ir jaukų, bet gan didelį vynuogių plantacijomis, ir praleisti ten apie dvi savaites, skinant vynuoges, prisiliečiant prie vyno gamybos, bendraujant su augintojais ir savininkais. Noriu pajusti, ką tai reiškia…Ir per pertraukas, sėdint tarp vynuogių ant baltai raudono pledo, valgytį skaniausius sūrius su baguette, gurkšnoti naminį, skanų, gaivų vyną, skanauti sezoninius vaisius, kaip ant obuolius ir tas pačias vynuoges, ir dar daug kitokių prancūziškų skanėstų…ir ir bendrauti, juoktis su kitais bendradarbiais. Bet taip ir nutiks, padarysiu aš taip. OOOOooo taip.

O dabar šiek tiek prancūziško kvapo, tradicijų ir subtilumo. Madeleines.—-kadangi silikoninė forma, atkeliavusi iš francijos, kantriai laukė savo eilės, išlysti į baltą dienos šviesą, tai jai nusišysojo laimė šį šeštadienį už kantrybę. Plojom katutėm visi: ir aš, ir formelė. Labai smagus kepimas buvo, kad ir per tris kartus…įdedam atsargiai, pakepam, išimam, atšaldom formą, vėl supilam kriaukleles, kepam, vėl šaldom, barstom cukraus pudros baltu sniegu, ir stebim kaip dailiai kyla madeleines bokšteliai..

Prašau, jūsų dėmesiui – Tradicinės Madeleines – kriauklelės.

Ingredientai:

2/3 puodelio miltų
3/4 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelis drusko
1/2 puodelio cukraus
vienos citrinos nutarkuota žievelė
2 kambario temperatūros kiaušiniai
2 arbatiniai šaukšteliai vanilės ekstrakto (geriausia – namų gamybos)
3/4  arba 6 šaukštai ištirpinto ir atvėsinto sviesto
cukraus pudros pabarstymui

Metodas, eigelė:

Sumaišyti kartu miltus, kepimo miltelius ir druską.

Atskirame inde, sumaišome cukrų su citrinos žievele ir rankomis triname kol cukrus pasidaro drėgnas ir kvapnus. Sudedame kiaušinius ir su mikseriu juos plakame kartu su cukrumi apie  2 to 3 minutes. Įpilame vanilės ekstraktą. Su mentele atsargiai sudedame miltus ir tada supilame sviestą. Uždengiame tešlos paviršių plastmasine plėvele ir atšaldome bent jau 3 valandom, arba iki 2 dienų(arba galite iškart supilti į formeles, uždengti ir palikti šalti).  Šis šaldymo periodas padės suplaktai tešlai suformuoti ‘bokštelį’ labai specifinį madeleines.
Pasiruošimas kepimui: Įkaitiname orkaitę iki 200˚C ir su arbatiniu šaukšteliu supilame tešlą beveik iki viršaus. Kepame apie 11 – 13 minučių, o jeigu turite mini formeles, tada apie 8 -10 minutes, arba kol pageltonuoja.Išimame madeleines iš formelių ir gausiai pabarstome cukraus pudra.

Viskas. Baigta. Galima atsipūsti ir skanauti su arbata. Puikiai išsilaiko kelias dienas ir leidžia pasijusti šiek tiek prancūziškai. yay.

—–

Einu filmo žiūrėti su Eglute.



Eat and be united.
January 30, 2010, 19:29
Filed under: Pudingai

Akinanti saulė. Balta, pūkinė paklodė. Vaikų juokas ir paukščiukų šnekos lauke, už lango, ten, kur visur balta ir ramu. Žiema.

Ir gražu ir kartais nervuoja. Bet tik dėl to, kad amžinai man šalta būna. O sėdėti ir žiūrėti pro langą į pūgą man patinka. Ca ma plu.

Dienos bėga ir aš su jomis. O kaip kitaip? Tik vis, sėdint paskaitoj ar klausantis dėstytojo, iškyla Lyono vaizdai ir žmonės iš ten…ir tada aš klaidžioju akmenimis grįstomis gatvėmis, užeinu į vieną ar kitą parduotuvytę ir užuodžiu neapsakomą kepyklos kvapą. Tada bent akimirkai būna gera ir šilta. Po akimirkos seka širdagraužis ir noras vėl ten būti, gyventi.

——-

Ryžių pudinge, o kaip aš tavęs troškau. Taip labai. Ir kadangi namuose viskas smagiausiai darosi, taip ir padarėm. Keptas ryžių pudingas.

Tik reik kardamono ankščių nusipirkt, būčiau įmetus porą jūjų į pudingą. Niam niam.

Taigi:

  • 15ml arba vieno šaukšto ištirpinto sviesto
  • 115g trumpų, apvalių ryžių
  • 50g cukraus pudros
  • 850ml pieno
  • pusės šaukštelio vanilės ekstrakto
  • 40g sviesto
  • muskato
  1. Įkaitiname orkaitę iki 150°C.
  2. Ištepame kepimo indą su ištirpintu sviestu, supilame ryžius ir pabarstome cukraus pudra. Užviriname pieną, kol pradeda burbuliuoti ir tada supilame ant ryžių. Įpilame vanilės ekstrakto ir viską gerai sumaišome.
  3. Supjaustome sviestą gabaliukais ir išmėtome ant ryžių. Gausiai pabarstome muskato milteliais, kad susidarytu plutelė (galima žinoma ir kardamonu ir cinamomu pabarstyti).
  4. Kepame apie valandą su puse arba kol viršus pageltonuoja.
Tiko. Užskaitau. Kam patinka skystesni pudingai, galima dar pieno įsipilti valgant. Ir uogienės vyšnių kokios.

Va kai jau kardamono turėsiu, indišką ryžių pudingą gaminsiu.

Capitalism: a love story – vakar žiūrėtas filmas, sukurtas pagal Michael Moore. Tiesioginė kritika Amerikos kapitalizmui. Daug pavyzdžių, šlykščių ir neteisingų, priverčiančių susimastyti kapitalizmo teikiamomis ‘gerovėmis’.

Siūlau pažiūrėti kam ekonomika prie širdies arba kas į Ameriką žiuri pro rožinius akinius.



Tellement.
January 9, 2010, 23:15
Filed under: Cakes, Duonos saldžios

Tas kvapas. Toks malonus, gvazdikėliškas ir cinamoninis. Apelsininis, autentiškas, su šokolado gabaliukais. Dideli gabalai, dailios riekės. Ne tik kaip pyragas/saldi duona, bet ir pakepintos riekelės, dailiai apteptos žąsų kepenėlem ir apibarstytos žaliom pistacijom labai puikiai dera gurmaniškam užkandžiui.

O jų Kalėdų laikotarpių pilna visoj Prancūzijoj, tiesa, Jule?  Le pain d’epices. [Pa depis] Įvairiausių dydžių, nuo didžiausių apvalių kubilų iki kvadratinių; spalvų taip pat, nuo tamsiai tamsiai juodų iki šviesesnių smėlio atspalvių.

Mamytės užsakymu kepiau šią tamprią, drėgną, saldžią, smagią duonelę, nes ji labai jau daug laimės suteikia mamukui.

Le Pain d’epices [Prieskonių duona]

Ir taip:

250g skysto medaus

100ml šilto pieno

100g ištirpinto sviesto

200g miltų

1 pakelio kepimo miltelių (arba du arbatiniai šaukšteliai)

50g rudojo cukraus

1 kiaušinis

žiupsnis druskos

1 šaukštelis keturių prieskonių mišinio

apelsinų esencijos ar cukruotų apelsinų

Pradedam:

  1. Įkaitiname orkaitę iki 180C.
  2. Išmaišom medų karštame piene, sudedam sviestą ir išmaišom.
  3. Įdedame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais.
  4. Įmaišome rudąjį cukrų, kiaušinį ir druską.
  5. Įdedame prieskonius ir cukruotus apelsinus/apelsinų žievelę.
  6. Supilame į sviestu išteptą kvadratinę/stačiakampę formą, palaikome truputį šaltai ir kepame 180C apie 35-40 min.

–Ir gardžiuojamės su puodeliu arbatos žolelių po pirties. Taip taip, labai gera terapija. Beje, pasidariau plaukų kaukę “Šilkiniai plaukai” [vienas bananas, aštuoni šaukštai alyvuogių aliejaus, du šaukštai medaus ir šaukštas ciberžolės šviesiaplaukėms] ir užsidėjau pirtyje. Viskas smagu, puiku, tik tikriausiai nuo karščio kas ten tai pasidarė, sukrešėjo ir mano šilkiniai plaukai pasidengė neaiškiais gelsvais žirniukais. Bet į paniką nepuolėm. Plovėm, skalavom, plovėm ir vėl skalavom. Nenorėjo žirniukai skirtis su manim, tai teko juos iššukuoti iš manęs, tik pakeitė jie spalvą į rudą. Visokių įdomybių gi būna. Išvada: Darykitės kaukę, tik nebūkite aukštesnėje nei 5oC temparatūroje, optimaliausiai taip apie 20-23C. [Ale plaukai tikrai pašviesėjo ir lengvesni kokie tais].

O dabar kitas variantas, tas tamsesnis, šios duonos, kurią kepiau antrąją kalėdų dieną tradicinei draugų vakaronei. Vuola.

Čia išeina taip 8-10 personų.

Ingredientai:

1 šaukštas acto

17,5cl pieno

170g miltų

2 šaukšteliai  kepimo miltelių

2 žiupsniai kepimo sodos

1/2 šaukštelio druskos

2 šaukšteliai malto imbiero

1 šaukštelis cinamono

2 žiupsniai maltų gvazdikėlių

115g cukraus pudros

115g minkšto sviesto

1 kambario temperatūros kiaušinis

17,5cl tamsios melasos

[plaktos grietinėlės ir cukruotų imbierų papuošimui]

Eigelė:

  1. Įkaitiname orkaitę iki 180C. Įklojame kepimo popieriaus ir ištepame kvadratinę formą sviestu.
  2. Sumaišome actą su pienu ir paliekame stovėti, kad sukrekėtų.
  3. Sumaišome visus sausus ingredientus ir prieskonius.
  4. Kitame inde su elektriniu plakikliu sumaišome sviestą ir cukraus pudrą iki kremo konsistencijos. Įmaišome kiaušinį ir gerai išmaišome.
  5. Įdedame melasą.
  6. Supilame sausus ingredientus per keturis kartus ir tada įmaišome sutrauktą pieną.
  7. Supilame į kepimo formą ir kepame 40-50 min. Patikriname dantų krapštuku. Patiekiame šiltą [su grietinėle ir apibarstytą cukruotais imbierais].

— vėl lagaminas. dėžės. galvos sukimas.planavimas. skalbimas.lyginimas. dėliojimas.

Bendrabuti, mano mielas, až vėl grįžtu. Back to reality. Vėl kambariukas, vėl Eglutė, Ingutė ir Žvirbliukas. Prūdas su gulbėm, savas vaizdas per langą, šurmulys, nesamonės, svaigimai, lekiojimai, naktiniai pokalbiai ir filmai, vyno taurių ar ‘kriauklių’ netyčiniai daužymai, sausainių/ pyragų/keksiukų kepimai, ir daug palinkusių galvų prie mokslų, mokslų…

Ne, smagu grįžti. Bet kol kas dar nėra dienos, kad nepagalvočiau apie Lyoną ir savo draugus ten…

Ką? Einam krautis daiktų, gulamės į lovą ir skaitom knygą. Taip? Tikrai taip.



Tarp Prancūzijos ir Austrijos. Topfenstrudel.
January 6, 2010, 15:40
Filed under: Varškė varškytė

Trys Karaliai atkeliavo. Le jour des rois.

Gaila, nesu dabar Francijoj…juk ten visur dabar šmėžuoja ir gardžius kvapus skleidžia La Galette des Rois arba Dvykiltosios nakties pyragas. O pasirodo, jau nuo Viduramžių, šis pyragas skyrėsi pagal regionus: iš sluoksniuotos tešlos Paryžiuje, o vat jau Provanse iš brioche tešlos ir karūnos formos. Ypatingas pyragas dar ir dėl to, kad į vidų įdedamas burtas – derlingumo simbolis pupelė arba kokia tai stiklinė figurėlė. Tradiciškai tas, kas rasdavo mažą burtą, tas tapdavo karaliumi arba karaliene ir turėdavo pirkti visiems savo draugams gėrimų. Bet dabar, mūsų modernioje visuomenėje, piliečiai tiesiog yra apdovanojami auksine popierine karaliaus karūna ir turi galimybę pasirinkti savąjį karalių ar karalienę, metant burtą į jojo/josios taurę.

Kadangi mes Lietuvoje neturime tokių tradicijų, tai galima jas susikurti bent namuose.

Rytoj – la Galette des Rois kvapas pakvips ir pas mane. Šiandien neturiu migdolų ir nėra valgančiųjų, bet bet bet. Noras didesnis už visas kliūtis. Bah, oui.

***

Štrudelis, štrudelis, štrudelis..išpopuliarėjas XVIIIa. valdant Habsburgams.

Šįkart odė Topfenstrudel – varškės štrudeliui…

Siaubingai pasiilgau varškės iš po Francijos. Mat ten tik  fromage blanc ou yaourt.

Visa paslaptis – elastinga tešla. Ji pagaminama be cukraus, minkant dešimt minučių, paliekant šiltai apie valandą, ir tada kočiojant. Iškočiojus, reikia rankomis ištempti tešlą rankomis į stačiakampį ir perdėti ant rankšluoščio. Legenda byloja, jog Austrijos imperatoriaus virėjas priėmė nutarimą, jog paruošta tešla turėtų būti tokia permatoma, kad galėtum skaityti meilės laišką per ją.

Einam:

250g miltų

druskos

1 kiaušinis

100g ištirpinto + 75g kambario temperatūros sviesto

100g razinų

4 šaukštai romo

125g cukraus

3 kiaušinių tryniai

Sultys ir nutarkuota 1/2 chemiškai neapdorotos citrinos žievelė

750g varškės

250g grietinėlės

3 kiaušinių baltymai

125ml pieno

1 arba 2 pakeliai vanilės cukraus

Darom:

  1. Iš miltų, druskos, kiaušinio, 3 šaukštų ištirpinto sviesto ir 100ml vandens užminkoma lakštinė tešla. Minkoma apie 10min, uždengiama indu ir paliekama pastovėti apie valandą.
  2. Razinas apšlakstomos romu arba galima užmerkt ir iš vakaro.
  3. Minkštas sviestas išsukamas, kad išputotų. Į juos įmaišomas cukrus, kiaušinių tryniai, varškė, citrinų sultys ir žievelė. Sudedami kiaušinių baltymai.
  4. Orkaitė įkaitinama iki 200C. Kepimo skarda ištepama riebalais.
  5. Tešla kuo ploniau iškočiojama ant palos, aptepama riebalais ir ištempiama. Ant tešlos sutepama varškė ir apibarstoma razinomis. Kraštai užlenkiami ant įdaro, suritamas vyniotinis, suriečiamas ir įkepamas į skardą. Grietinėlė sumaišoma su pienu ir vanilės cukrumi. Pusė jos supilama ant riestės.
  6. Riestė 4o minučių kepama karštoje orkaitėje ant vidurinio įtvaro. Per tą laiką ant jos sulaistoma likusi grietinėlė su vanilės cukrumi.

***

Šiap tai, išėjo ne visai taip, kaip turėjo, nes iškočiojau, ištampiau per ilgą tešlos blyną, ir sudėjus varškę, turėjau problemų perkeliant ją į formą.

Bet skonis vis vien puikus. O kitą kartą manau pavyks tikrai geriau.

Skanios ir gražios Jums Trijų Karalių šventės!



La nourriture et la neige.[maistas ir sniegas]
January 5, 2010, 22:24
Filed under: Keksiukai

Kepti. Bet kada, bet kiek arba visada, visada, ir dieną, ir vakare, ir naktį.

Nors šiandien visą dieną ir praleidau virtuvėje (geriausia ir smagiausia namo vieta) gamindama cannelloni su varškės, špinatų ir saulėje džiovintų pomidorų įdaru bei moliūgu padažu, minkydama tamprią tešlą varškės Štrudeliui ir stebėdama grakštų sniego šokį…bet žinoma vakare užpuolė noras iškepti apelsininę – spanguolinę duonelę ar tai keksiukus. Mat praitais metais, po Kalėdų, palepinau mamytę šiuo gardumynu ir jai baisiausiai patiko. O ir vertas grieko dalykėlis – saldus, aromatingas apelsinais su žaisminga spanguolių rūgštele ir šlapumu. MmmM.

Veganiški spanguoliniai – apelsininiai keksiukai

12ai keksiukų

Sausi Produktai:

2 stiklinės miltų

3/4 stiklinės cukraus (arba rudo cukraus)

2 arbatiniai šaukšteliai kepimo miltelių

1 stiklinė kapotų graikinių riešutų

Šlapi Produktai:

1/3 stiklinės saulėgrąžų aliejaus

2/3 stiklinės šviežiai spaustų apelsinų sulčių

2 arbatinių šaukštelių maltų linų sėklų

1/2 stiklinės vandens

1 apelsinio sutarkuota žievelė

1 stiklinė šaldytų spanguolių

Taigi:

1. Įkaitiname orkaitę iki 190C. Išklojame keksiukų dėklą popieriukais.

2.Dideliam inde sumaišom visus sausus produktus.

3. Kitame inde sumaišome maltas linų sėklas ir vandenį su mikseriu kol suputoja.

4. Supilame apelsinų sultis, aliejų, įpilame dar porą šaukštų vandens. Įmaišome apelsino žievelę ir gerai išmaišome.

5. Supilame skystus produktus į paruoštą miltų masę. Sumaišome ir sudedame spanguoles. Truputį pamaišome, bet ne per daug.

6. Išdėliojame tešlą į keksiukų formeles ir kepame apie 20 minučių arba kol dantų krapštukas, įdurtas į keksiuko vidurį, pasirodo švarus 🙂

7. Atvėsiname ir arba gardaujame arba nešame draugams.

***

Pastabėlės.

Naudojau aš amerikoniškus puodelius (cups), tai miltų 1as puodelis būtų 125gramai.

Galima dėti ir visą stiklinę cukraus, kas mėgsta saldžiau, nes aš linkus visada sumažinti cukraus kiekį.



On and on and on we are calling out and out again.
January 4, 2010, 16:46
Filed under: Cakes

Kai pradėjau dvi dienas trukusią ‘Christmas Baking Spree’, tai buvo atgaiva mano sielai ir dvasiai. Kūnui tai nelabai patiko, mat nuo ilgo tešlos  sukimo ant rankų atsirado pūslės. Bet ar aš čia klausiu, kas patinka mano kūnui, o kas ne? Tikrai ne, nes svarbiausia, kad siela mano dainavo gražiausias dainas ir giesmes, kai maišiau tešlą, naudojau galybes gausybes cinamono, maltų gvazdikėlių, kapojau riešutus, matavau sviesto proporcijas, svėriau, pilsčiau, plakiau ir sukau sukau sukau…Tikra palaima ir gėris.

Pyragas atkeliavo iš Francijos, bien sûr. Toks visas elegantiškas ir išlaikytas.

Cake aux fruits secs et au whisky – Prancūžiškas vaisių pyragas su viskiu

170g susmulkintų riešutų

85g tamsiųjų razinų

85g Corinthe arba Golden razinų

115g miltų

1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių

2 žiupsneliai druskos

115g sviesto

200g cukraus pudros

3 kambario temperatūros kiaušiniai, tryniai atskirti nuo baltymų

1 arbatinis šaukštelis muskato riešuto

1/2 arbatinio šaukštelio cinamono

8,5 cl (= 80,5ml) viskio

cukraus pudros pabarstymui

Taigi, gamyba:

  1. Įkaitiname orkaitę iki 170C. Išklojame stačiakampę arba kvadratinę formą kepimo popieriumi ir įtriname sviestu kraštus.
  2. Sumaišome riešutus ir razinas inde. Pabarstome jas dviem šaukštais miltų, išmaišome ir paliekame.  Kitame inde sumaišome likusius miltus, druską ir kepimo miltelius.
  3. Sumaišome sviestą ir cukraus pudrą su mikseriu iki kremo konsistencijos. Įdedame kiaušinio trynius ir dar paplakame.
  4. Sumaišome muskato riešutus, cinamoną ir viskį. Supilame į sviesto ir kiaušinių masę, išmaišome ir supilame miltų mišinį.
  5. Kitame inde išplakame kiaušinio baltymus iki standžių putų. Supilame juos į paruoštą masę, gerai išmaišome ir supilame razinas bei riešutus.
  6. Šauname į orkaitę vienai valandai. Atvėsusį pyragą pabarstome cukraus pudra.

***

Puikut puikutėlaitis pyragas su daug riešutų, razinų ir skaniu viskio aromatu/posknoniu – viskas taip, kaip man ir patinka. Niam niam.

‘Walking on the dream’

‘We are always running for the thrill of it thrill of it’

‘Always pushing up the hill searching for the thrill of it’.



Nu nieko sau! (arba “O štai ir aš išdygau”)
January 3, 2010, 20:07
Filed under: Introduction

Bonsoir, le monde!

Keista rašyt pirmuosius sakinius. Atrodo, kad reikia pasakyti kažką ‘tokio’. O bet tačiau…prikalbinta artimų draugių, sesytės ir gerai žinomos panelės Julės, sakau sau: “Ieva, prašau, vat imi ir sukuri blog’ą. Nebus gal jau taip baisu ir sunkus čia viskas”.

Pažadu: daug pyragų, sausainių, skanėstų, tortų, įvairiausių kepinių gan sveikuoliškų.

Nepažadu: pastovumo ir nuolat atsinaujinančio blog’o su receptais.

Noriu: jaukaus, kvepiančio ir gražaus internetinio dienoraščio. Stengsiuos kiek galėsiu, taip ir padaryti. (Tik su nuotraukomis reikės padirbėti, kad trauktų akį taip sakant, mat reik praktikos, oj reik)

Bus: anglų ir prancūzų kalbos intarpų, mišinių, terminų, sąvokų…

Kodėl?: negalima nesidalinti pâtisserie et viennoiserie fraîche receptais su pasauliu. Tai taip dieviška…

Nes: tiesiog jaučiu stiprų emocinį-psichologinį-fizinį ryšį su konditerija ir kepiniais, kurie būtinų būtiniausiai turi būti pasidalinti su /išdalinti draugams, pažįstamiems, šeimai, giminėms. It’s my Passion. Love. My Metier.

Viltys: kad Jūs čia rasite įdomių ir dar nebandytų receptų ir kaip mat užsinorėsite lėkti į savas virtuves ir ten pasinerti į kepimo, minkymo, plakimo, kočiojimo, kvapų ir skonių pasaulį, kvepiantį sviestu ir vanile…

Riešutinių, vanilinių, obuolinių ir palaimintų Jums 2010-ųjų metų.

C’est tout.

Jūsų Ieva