Once upon a pâtisserie…


Chef de partie. Garge de manger et pommes dauphinoise.
March 20, 2010, 01:19
Filed under: Francaise, Pudingai

Mon cheri, mon cheri…s’il te plait, s’il te plait.

No no, this is the border. See, this is there I stand. And you stay over there, on yoru side. I go home and you…either to the pub or somewhere else.

Mon cheri, Mon cheri, nous rentrons a pub.

Gal pabėgam truputi?

– Ką? Nu gerai, pabėgam iki Mc.

Juoko, labai daug juoko. Jo buvo tikrai daug Briuselyje (Nuoroda į Akviliuką ir Ingutę) Dar daugiau Lyone.

Išgirdus pirmuosius žodžius, tariamus prancūziškai, širdis suplasnojo ir apsivertė iš džiaugsmo, ausys sukaito ir burna išleido pasitenkinimo garsus, kaip: aaaahhh, akkkk, ooooooO.

Ir saulė švietė, ir sniego nebuvo, ir žmonės šypsojos, ir kvepėjo vafliais, labai kvepėjo. Ir šalta šiap buvo. Bet kam tai rūpėjo? Tik ne man. Buvo gera, tikrai gera vėl daug vaikščioti, eiti ten, kur jauti, kad nori eiti ir ten, kur gražesni vaizdai, užuosti vanilės ir tešlos kvapus, susišildyti kava, vėl sušalti ir tada jau ramiai ir jaukiai, mergaitiškai čiauškėti, skanauti pommes dauphinoise, sušalti negyvai sendaikčių turguje, kad po to atsigertum cafe au lait chaude avec speculoos ir pasikalbėtum su neišsiblaiviusiu panku, kad nusipirktum tikros belgiškos duonos ir ją vieną suvalgytum ir po to važiuotum į Briugę, kuri tokia rami, žema, maža, išdalinta ir jauki. Ir lietinga. O kiek vargo, kol randi dirbančią kavinę, kuri turėtų vaflių. reik paieškoti.

Laimė nusipirkus crunchy Ovaltine ir apmaudas oro uoste jo netekus.

Bet bet, užtat cannele bordelais forma namuos guli. Ir buvo išbandyta. Puikiai, švelniai, kvapniai ir skaniai.

A LYON, ON MANGE ADMIRABLEMENT, ET, SELON MOI, MIEUX QU’A PARIS”

—————————————————————————————————————————————————————————

Ruošiaus jau taip seniai prisėsti ir parašyti, bet visą savaitę surijo kiti svarbūs dalykai, kaip antai skaitymas ir rašymas. Taip, juk tai svarbu.

O ir penktadienio vakaras tam tinkamas, tik žinoma, pradedama rašyti po dvylikos.

Susidaužiau taure su Eglute ir dar padariau Tarte au citron vert. Juk savaitgalis ir kambario draugai visada džiugiai sutinka saldžias naujienas. Tik spėk ką iškepti, o jau ir išnyksta, nes ir tam reikia nunešti, tą pavaišinti, jis/ji apsidžiaugtų.

Ši savaitė pralekė, kad net nepastebėjau. Tik prisimenu klaviatūrą, Nolitos datulių ir graikinių riešutų kekso kramsnojimą (pasisekimas didelis, visi tik ir prašė recepto), knygų viršelius, palaimą, nuostabą, nepaprastą džiaugsmą paragavus Eglės trintos morkų sriubos su cinamono skrebučiais. Čia tai dalykas – ir saldus, ir rūgštus, ir subtilus imbiero poskonis. Idealu. Nerealu. O dar šiandien raudonųjų lęšių, mungo pupuolių sriuba su salierais, kuri buvo užbaigta su manuoju St. Marcellin sūriu. Patekau jau vėlgi į kitą viršūnę gėrio ir džiaugsmo. Tiek nedaug reikia iki pilnos laimės ir švytinčių raudonų žandų. Ši savaitė (o ji dar nesibaigė) pilna skanių džiaugsmų ir  gražių dienų.

Ir na tai kas, kad Lyone jau visi po trumpomis rankovėmis vaikšto ir ten 18C. Šiandien uostamiestį pažadino irgi skaisti pavasarinė saulė. Viskas po truputį, žingsnis po žingsnio. Ir bus žolytė žalia, ir batai lengvi, ir paltukai, ir dviratis. Ir ledų gamybos, jogurto darymai, tartai, crackers, ir jubiliejiniai tortai, ir velykiniai kepiniai.

Taip laukiu Velykų. To džiaugsmo, šviesos, meilės. Kaip draugas sakė: gerai, kad tau taip. Ir aš norėčiau su tavim džiaugtis.

Keliaujam jau prie recepto.

Cannelés bordelais

1o-iai cannelés

  • 250ml pieno
  • 70 g miltų
  • 30 g minkšto sviesto
  • 1 pakelinis vanilinio cukraus
  • 110 g cukraus
  • 2 kiaušiniai (1 visas ir 1 trynys)
  • 3 šaukštai romo
  • 1 arbatinis šaukštelis vanilės ekstrakto

Į puodą supilame pieną, vanilinį cukrų, vanilės ekstraktą, romą ir sudedame sviestą. Užverdame. Kitame inde, labai gerai suplakame kiaušinius. Susijojame miltus ir cukrų. Į juos įpilame išplaktus kiaušinius ir gerai suplakame. Supilame šiltą pieną, išmaišome ir paliekame masę stovėti per naktį. Galima iškart išpilstyti į formeles, užpildžius 3/4 formelių ir uždengti plastikine plėvele. Kitą dieną arba kai jau nebegalėjote sulaukti, įkaitiname orkaitę iki 250C ir kepame 10min, tada sumažiname iki 180C ir dar kepame apie  50 min. Kepant canelles labai išsipučia, o kai baigia kepti, vėl sumažėja.

Galima romą pakeisti ir kitais aromatais, kaip antai, apelsinų, citrinos ar….

—- Tikrai kažkas kitokio, kažkas labiau gurmaniško ir vertinamas 10 balų. Gan neįprastas skonis kai kam, bet man tai tokie dalykėliai taip sakant patinka – minkšta, puikiai slysta gomuriu, drėgna ir šlapia, kvepia romu ir vanile. Ko dar reik? Žinau ko, kad jųjų pilna lėkštė būtų ir greit nesibaigtų.

Matyti, kaip jo duona išimama iš orkaitės, ją užuosti, užuosti aromato dvelksmą, tą didžiulį pasitenkinimą teikiantį, dvasią raminantį mielinio gėrio kvapą, atsilaužti jos, traškinant tą miltuotą dulsvą plutą, ir pasinerti į nežemišką minkštimą…paragauti jos reiškia prisiliesti prie tikro genijaus. Jo prancūziškos kaimo bandelės yra tobuli objektai, atomų išdėstymas, kurio negali patobulinti nei žmogus, nei Dievas, reikalas, malonumą teikiantis iš karto visoms juslėms.

Ištrauka iš A. Bourdain knygos “Virtuvė slaptai. Kulinarijos nusikaltėlio nuotykiai”, kurią ‘valgiau’ kelionėje, sedėdame patogiame TGV, kai pro langus lėkė Prancūzijos žalios ir drėgnos pievos, laukai, avys, seni namai ir bundanti gamta.

šis aprašymas toks tikslus ir tobulas, atspindi mano santykį su namine duona, su prancūziška pain ou baguette. Tikrai, tas prisilietimas prie miltuotos dulsvos plutos vien ką jau reiškia, o dar tas nežemiškas mielių ir miltų junginys, jų aromatas…..

Noriu. Labai labai labai labai ir dar kart 50 kartų noriu vasarą dirbti kepyklėlej. Keltis anksti anksti ir važiuoti dviračiu iki svajonių vietos, važiuoti miegančiu miestu, užuosti ryto gaivą ir paliesti rasą, dainuoti kartu su paukščiais ir jausti pirmuosius saulės spindulius. O svajonių vietoje, užsirišus dailiai baltą prijuostę, traukti miltus, mieles ir raugą, minkyti ir maišyti duonos tešlą, sukti chausson aux pommes ar croissant kol kyla duona, dėti ir traukti iš orkaitės nuostabius kūrinius. Tiesiog tikrai trokštu.

Mega savaitgalio Jums.

Advertisements


On S’attache
March 3, 2010, 23:58
Filed under: Duonos Nesaldžios, Sveikuoliški

Juk Life is like a box of chocolate, tiesa? Man – taip ir yra.

Šiandien taip švelniai ir lengvai, grakščiai ir greitai plaukė debesys, viliojo mane plaukti su jais, galvoti norus ir svajas, saulė šildė skruostus ir mielai prašė, kad užsimerkčiau ir pasimėgaučiau akimirka. Buvo gera matyti pasaulį iš kitos perspektyvos, gera liesti lialiuko baby Charlotte šilkinius pirštelius, nuvalyti ašarą, apkabinti, pamyluoti ir prajuokinti…Gera gurkšnoti kavą su Allison vienom ofise, mergaitiškai čiauškėti ir bežiūrint į žemėlapį rinkis šalis, kurios turi būti aplankytos…Life is like a box of chocolate. C’est vrai.

Labai labai norėjau duonos išsikepti savaitgalį. Kažkokia didžiulė jėga užvaldė ir ką? Sumąstėm ir padarėm, deja, ne su tais miltais, kurių reikėjo, bet…man dar net gal ir skaniau. Kepiau su ruginiais miltais, o ne rupiais kvietiniais, todėl gavosi ji šlapoka ir sunkesnė, jei kad turėjo būti su ruginiais miltais.

Pain Complet

600g rupių kvietinių miltų/ruginių

2 šaukštelių druskos

4 šaukštelių sausų aktyvių mielių

42,5cl šilto vandens

2 šaukštai medaus

3 šaukštai aliejaus

45g kviečių gemalų

pieno aptepimui

Taigi:

  1. Įkaitiname orkaitę iki 60C ir sudedame miltus su druska į skardą, palaikome ten 8-10 minučių. Per tą laiką, inde ištirpinti mieles su puse turimo vandens kiekiu.
  2. Suberti šiltus miltus į dubenį, padaryti viduriuką ir supilti mieles, likusį vandenį, medų, aliejų ir gemalus. Išmaišyti gerai su mediniu šaukštu, kol tešla pasidaro slidi.
  3. Perkelkite tešlą ant silpnai miltuoto paviršiaus ir minkykite kelias minutes. Suformuokite kepaliuką.
  4. Ištrinkite riebalais formelę, įdėkite tešlą, uždenkite plėvele ir šiltai palaikykite apie valandą.
  5. Įkaitinkite orkaitę iki 200C, aptepkite kepaliuką pienu ir kepkite apie 35-40 minučių.

Viskas. Atvėsinkite ir mėgaukitės su sviestu. Niammm..

***

Ruginių duonos paplotėlių receptas atkeliaus vėliau..

Knygos…šį semestrą tikrai esu palinkus prie knygų didžiąją dalį. Human Resouce Management, Recent History, Political Economy, Conflict Analysis, ir visokie research paper about civil society in Lithuania arba nationalism, socialism and all the other effects on France... Po to ir būna, pramerki akis sau, o ten laikrodis rodo 8:22, ir nesupranti ar realybė čia ar sapnas, nes juk paskaita tai aštuonios trisdešimt.

Gerai, oj gerai, kad atostogos jau čia pat…ir knygą paskaityt galėsiu, ir paiilsėti tikrai——–> Briuselis, Amsterdamas, Lyonas…mano Lyonas, oh, how do I miss it. Bet bet bet…ir vėl vaikščiosiu savom gatvėm, vėl užuosiu nepakartojamą kepyklų kvapą, pirksiu St. Marcellin sūrio ir Pain aux cereales ir sėsiu kur ant suoliuko gardžiuotis, vėl matyti veidai, draugiškos šypsenos, architektūra, Rona ir Sona, Fourviere, tiltai, Maison St. Laurent, mandagumas su merci, au revoir, bon journee, merci….Ak, tik atsidusti iš jaudulio ir galiu. Ploju katutėm, tikrai. Per trumpą laiką, daug reiks ir nuveikti, ir nusipirkti, ir atsikalbėti, apsikabinti, apvaikščioti, prisiminti, paskanauti, paragauti, pajusti…ir spėsiu atsivažinėti TGV traukiniais, kur jaukiai įsitaisius skaitysiu knygelę ir atsiribosiu, pamiršiu bent trumpam research rašymą.

Tikslesnius rezultatus ir duomenis ir fotografijas parvešiu. Tikrai.

Šis įrašas ‘iš reikalo’, mat nežinau kada kitą spėsiu sukurpti. Atsiprašau  tų, kas skaitinėja, ką čia rašliavoju ir kepu.



Le Mardi Gras et combien tu peses?
February 18, 2010, 22:53
Filed under: Sausainėliai, Šokaladas ar kažkas šokoladinio

ir ką? muzika kalėdinė pas kambario draugę groja, aš sau žiaumoju naminę, ruginę, rankų darbo, kaimišką duoną ir džiaugiuos. Ir ši nuotrauka taip jaukiai nuteikia..dariau ją sekmadienį, prieš išvažiuojant, kai jos buvo neseniai iškeptos ir prancūzai ramiai laukė eilėse, kad nusipirktų šviežią, šiltą baguette, galette ou brioche praline (ta raudona spalva iš praline – cukruotų migdolų, kurie yra labai specifinis dalykas Lyone).

O Užgavėnių šiais metais laukiau. Laukiau, nes sesytė grįžo, susiplanavau daug blynų įvairiausių kepti, kaip antai, bananinių-mėlyninių su kokosu, prancūziškų crepes, purių blynelių su cinamono gaidele…planuose dar buvo Julės morkiniai blyneliai, bet pasiūla buvo ir taip gana galinga, kuri neprilygo paklausai. Bet buvo skanu, tikrai. Crepes su klevų sirupu ar Speculoos užtepu, šlakeliu vyšnių uogienės, susisuki ar trikampį sulankstai ir aaaaaa. valgai, nu. Tikrai nesu blynų megėja, buvę nebuvę jie man. Bet bet bet…dar nebandžiau, bet Žiupselis taip suintrigavo avižiniais blyneliais, kad kepsiu kepsiu tikrų tikriausiai jau dabar.

O dabar, kaip ne-visai-šokolado-megėjai-bet-kartais-visai-nieko, receptas lengvų, riešutinių sausainių.

Šokoladiniai riešutiniai sausainiai – Biscuits chocolat noisettes

*apie 25 sausainiukai*

1 kiaušinis
50g cukraus pudros
80g sviesto
50g maltų lazdyno riešutų
25g nesaldintos kakavos
110g miltų
1 šaukštelis vanilės esencijos

  1. Įkaitiname orkaitę iki 160C.
  2. Inde suplakame kiaušinius su cukraus pudra, įmaišome minkštą sviestą ir vanilės esenciją ir gerai išplakame, kol gauname vietisą masę.
  3. Supilame miltus, riešutus ir kakavą.
  4. Suformuojame rutulį, įvyniojame į plėvelę ir paliekame šaldytuve dviem valandom.
  5. Patiesiame kepimo popierių ant stalo, iškočiojame tešlą ir “išpjauname” 3mm skrituliukus su stikline ar formele.
  6. Dedame į kepimo skardą patiestą kepimo popieriumi ir kepame apie dvyliką minučių. Iškepę sausainiukai bus dar minkšti, bet vėstant sukietės.

Prašau palepinti save ir suvalgyti sausainiukus su pienu. Aš juosiuos dovanojau ir draugam į dėžutes universitetines-pašto dėjau. Labai puikiai laikosi jiejie.

receptas rastas čia –> http://cookin.over-blog.com/article-36171119.html <–

Ir tikrai, kai nesu labai šokoladinių pyragų mėgėja, žinoma, jų ir nekepu. Bet jeigu yra draugų, kuriems patinka, tada vienas malonumas kepti. Galvojau galvojau, ką čia sesytei grįžimo proga iškepti, kad jai patiktų (ji gan išranki, nes vis neįtinku) ir sakau vuola, iškepsiu kokį tai šokoladinį ir veganišką. Oij, ir iškepiau, drėgną, purų, skanutį, pagardinau likučiu graikinių riešutų…ir suvalgiau, tikrai nemeluoju, pusę viso pyrago…nes sesytei jis nelabai buvo. Bet mane tai nurovė jo skonis. Receptas iš –> http://www.foodtale.com/2010/02/13/eggless-chocolate-cake/. Siūlau visom keturiom aš jįjį.

—————————————————————————————————————————————————————–

Pavasari, ateik, prašau, ateik.

Nugi jau laukiu. Tikrai.

O čia, žiauriai jaukus restoranėlis, į kurį taip ir neteko nueiti.

O bet gal greitai ir nulėksiu ten aš?a?

Mais oui, si possible



Une betterave. Deux betteraves. Beaucoup de betteraves, ma d’amour.
February 11, 2010, 01:02
Filed under: Sveikuoliški, Tartai

Ir taip jau būna. Šaltis, universitetas, paskaitos, rašymas, sėdėjimas, darbas, sėdėjimas, vėl paskaitos, draugai, pokalbiai, obuoliai, interviu, lengvi pietūs, kaip antai Eglės rekomenduotinos salotos su abrikosais ir kviečiais ir savom modifikacijom- totalus saldus gėris, tik dar trūksta puikiausios mano latviškos ruginės duonos riekelės iki visiško pasitenkinimo.  Ir prancūzų pamokėlės, pokalbiai ir nuostabus jausmas po jų. Ir daug filmų. O taip, kažkaip pradėjau žiūrėti ir žiūrėti.

Ca ma plu.

Tik vat akys irgi į tai ima reaguoti – skauda, skauda joms. Matyt nuo skaitymo visokio apie mercantilist, structuralist, liberalism approaches on international trade or finance; pirmojo pasaulinio karo padarinius ir rusų revoliuciją, apie civilines tradicijas Italijoje, apie konfliktų kultūras ir apie Marko evangeliją. Bet dėkui Diev, laiko lieka paskaityti ir visus savo mėgstamus blogus, tastespottingą, peržvelgti ir susižavėti fotografijomis arba nueiti į fotografijų pamokas-sesijas, nes po vasaros reik jau turėt gerą, tikrą, profesionalų fotoaparatą. Taip, būtinai reikia. Ir tada bandyti, šaudyti įmantrias ir skanias nuotraukas.

Gerai jei dar laiko lieka ir akys neskauda kaip pakvaišusios ir nemirštu nuo miego paskaityti apie ajurvedinę gyvenseną, mitybą ir sveikatą, atsigulus į lovą.

*****

O savaitgalį buvo kepama. Didis džiaugsmas visgi kepti tortą ir pyragą tėvelio gimtadienio proga. Šokoladinį tortą ir burokėlių tartą(ši idėja kai kurių šeimos narių buvo sutikta gan skeptiškai, o kai kurių – labai pozityviai ir išskiestom rankomis). Pačiai, kaip burokėlių mylėtojai ir draugei, labai smagu buvo išbandyti šį sveikuolišką ir neįprastą tartą. Beje, ir puiki proga sunaudoti burokėlius, skirtus mišrainei 🙂 O kokio pasisekimo jis susilaukė tarp svečių, net patys skeptiškiausi žmonės išreiškė pasitenkinimą jojo skoniu. Jėėėė.

Taigi, mano odė burokėliams – Saldžių burokėlių tartas su lazdyno riešutų pagrindu ir jogurto sirupu.

Įdaras:

500g virtų burokėlių

1/2 šaukšto citrinos sulčių

3 šaukštų rupių ruginių miltų

7 šaukštų rudojo cukraus

1 arbatinis šaukštelis cinamono

1/2 šaukštelio muskato

1 didelis kiaušinis

2 šaukštai grietinėlės

1 šaukštelis vanilės ekstrakto

Pagrindas:

200g maltų lazdyno riešutų

2-3 šaukštai kviečių gemalų/maltų linų sėmenų

4 šaukštai sviesto

2 rudo/paprasto cukraus

Jogurto sirupas:

1/2 puodelio natūralaus jogurto/pasukų

1/2 puodelio cukraus (arba mažiau, nes man per saldus jis buvo)

Eiga:

Pagrindui:

Įkaitiname orkaitę iki 170C. Sumaišome visus produktus su ištirpintu sviestu ir išklojame skardą. Kepame apie 10 minučių ant vidurinės įtvaros, išimame ir leidžiame atvėsti.

Įdarui:

Sutarkuojame burokėlius arba galima supjaustyti kubeliais, kaip jau jums patinka. Sumaišome burokėlius su citrinos sultimis. Kitame inde sumaišome miltus, cukrų, cinamoną ir muskatą ir sumaišome su burokėliais gražuoliais. Išplakame kiaušinį ir grietinėlę su šakute ir užpilame ant burokėlių ir miltų mišinio. Išmaišome, kad neliktų sausų taškų. Supilame masę į pravėsusį pagrindą ir kepame toje pačioje temparatūroje apie 30 minučių. Tada išimame tartą, padidiname temperatūrą iki 200C, uždengiame foliją, pastatome tartą apatinėje orkaitės įtvaroje ir dar kepame 10 minučių. Atvėsiname tartą dar su folija.

Sirupui:

Išplakame abu ingredientus, kol tampa vientisa masė.

Atpjauname tarto gabalėlį ir pilame sirupo.

Vuola. Štai ir nuostabusis burokėlių tartas. Skaniausias dar šiltas. Galima pašildyti ir mikrobangėje prieš valgant. Jogurto sirupą galima pakeisti ir plakta grietinėle. Taip pat pagrindas labai įvairiapusiškas ir galima naudoti su kitais vaisiais ar daržovėmis.  Burokėlius dar galima pakaitinti orkaitėje apie dešimt minučių, kad suminkštėtų labiau.

Niam niam niam. Likau patenkinta, svečiai taip pat.

—————————————————————————————————————————————————————————-

Sekmadienį eisiu švęsti Užgavėnių į Klaipėdos etnokultūros centrą. Ir jokių čia Valentinkių. Be to, mokytis reiks, juk pirmadienį mums paskaitos.

Laukiu pirmadienio labai labai. Nes pagaliau.Pagaliau.

O dabar, ir vėl filmas laukia.

P.S. Julyt, čia ne į temą, bet o ragavai tu alaus su Picon?

Au revoir




J’aime et porcelaine…
February 1, 2010, 22:52
Filed under: Sausainėliai

O man patinka pirmadieniai. Prasideda nauja savaitė, nauji reikalai, darbai, projektai, idėjos, atsišviežinę arba nelabai žmonės, saulė ir grynas oras (arba toks su smogu, bet vis vien). Pirmadieniai yra tikrai gerai. Ir kodėl ne?

Taip miela nueiti, pasitikrinti savo box’ą arba lietuviškai dėžutę ir rasti joje mieliausią atvirutę su meškiukais ir milką šokoladą (mmm, krumš kramš) ir ištaisytą testą, nuo puikiausio dėstytojo. Tada nuotaika taip iškart, labai automatiškai pakyla į viršų, veidą nutvieskia plati šypsena, o širdis skleidžiasi nuo šilumos. Ačiū, labai jums ačiū.

Ir dar labai noriu. Noriu vasaros gale, čia kadanors ateitį, nuvažiuoti į kokį nors vynininkystės ūkį en france, šeimyninį ir jaukų, bet gan didelį vynuogių plantacijomis, ir praleisti ten apie dvi savaites, skinant vynuoges, prisiliečiant prie vyno gamybos, bendraujant su augintojais ir savininkais. Noriu pajusti, ką tai reiškia…Ir per pertraukas, sėdint tarp vynuogių ant baltai raudono pledo, valgytį skaniausius sūrius su baguette, gurkšnoti naminį, skanų, gaivų vyną, skanauti sezoninius vaisius, kaip ant obuolius ir tas pačias vynuoges, ir dar daug kitokių prancūziškų skanėstų…ir ir bendrauti, juoktis su kitais bendradarbiais. Bet taip ir nutiks, padarysiu aš taip. OOOOooo taip.

O dabar šiek tiek prancūziško kvapo, tradicijų ir subtilumo. Madeleines.—-kadangi silikoninė forma, atkeliavusi iš francijos, kantriai laukė savo eilės, išlysti į baltą dienos šviesą, tai jai nusišysojo laimė šį šeštadienį už kantrybę. Plojom katutėm visi: ir aš, ir formelė. Labai smagus kepimas buvo, kad ir per tris kartus…įdedam atsargiai, pakepam, išimam, atšaldom formą, vėl supilam kriaukleles, kepam, vėl šaldom, barstom cukraus pudros baltu sniegu, ir stebim kaip dailiai kyla madeleines bokšteliai..

Prašau, jūsų dėmesiui – Tradicinės Madeleines – kriauklelės.

Ingredientai:

2/3 puodelio miltų
3/4 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelis drusko
1/2 puodelio cukraus
vienos citrinos nutarkuota žievelė
2 kambario temperatūros kiaušiniai
2 arbatiniai šaukšteliai vanilės ekstrakto (geriausia – namų gamybos)
3/4  arba 6 šaukštai ištirpinto ir atvėsinto sviesto
cukraus pudros pabarstymui

Metodas, eigelė:

Sumaišyti kartu miltus, kepimo miltelius ir druską.

Atskirame inde, sumaišome cukrų su citrinos žievele ir rankomis triname kol cukrus pasidaro drėgnas ir kvapnus. Sudedame kiaušinius ir su mikseriu juos plakame kartu su cukrumi apie  2 to 3 minutes. Įpilame vanilės ekstraktą. Su mentele atsargiai sudedame miltus ir tada supilame sviestą. Uždengiame tešlos paviršių plastmasine plėvele ir atšaldome bent jau 3 valandom, arba iki 2 dienų(arba galite iškart supilti į formeles, uždengti ir palikti šalti).  Šis šaldymo periodas padės suplaktai tešlai suformuoti ‘bokštelį’ labai specifinį madeleines.
Pasiruošimas kepimui: Įkaitiname orkaitę iki 200˚C ir su arbatiniu šaukšteliu supilame tešlą beveik iki viršaus. Kepame apie 11 – 13 minučių, o jeigu turite mini formeles, tada apie 8 -10 minutes, arba kol pageltonuoja.Išimame madeleines iš formelių ir gausiai pabarstome cukraus pudra.

Viskas. Baigta. Galima atsipūsti ir skanauti su arbata. Puikiai išsilaiko kelias dienas ir leidžia pasijusti šiek tiek prancūziškai. yay.

—–

Einu filmo žiūrėti su Eglute.



Eat and be united.
January 30, 2010, 19:29
Filed under: Pudingai

Akinanti saulė. Balta, pūkinė paklodė. Vaikų juokas ir paukščiukų šnekos lauke, už lango, ten, kur visur balta ir ramu. Žiema.

Ir gražu ir kartais nervuoja. Bet tik dėl to, kad amžinai man šalta būna. O sėdėti ir žiūrėti pro langą į pūgą man patinka. Ca ma plu.

Dienos bėga ir aš su jomis. O kaip kitaip? Tik vis, sėdint paskaitoj ar klausantis dėstytojo, iškyla Lyono vaizdai ir žmonės iš ten…ir tada aš klaidžioju akmenimis grįstomis gatvėmis, užeinu į vieną ar kitą parduotuvytę ir užuodžiu neapsakomą kepyklos kvapą. Tada bent akimirkai būna gera ir šilta. Po akimirkos seka širdagraužis ir noras vėl ten būti, gyventi.

——-

Ryžių pudinge, o kaip aš tavęs troškau. Taip labai. Ir kadangi namuose viskas smagiausiai darosi, taip ir padarėm. Keptas ryžių pudingas.

Tik reik kardamono ankščių nusipirkt, būčiau įmetus porą jūjų į pudingą. Niam niam.

Taigi:

  • 15ml arba vieno šaukšto ištirpinto sviesto
  • 115g trumpų, apvalių ryžių
  • 50g cukraus pudros
  • 850ml pieno
  • pusės šaukštelio vanilės ekstrakto
  • 40g sviesto
  • muskato
  1. Įkaitiname orkaitę iki 150°C.
  2. Ištepame kepimo indą su ištirpintu sviestu, supilame ryžius ir pabarstome cukraus pudra. Užviriname pieną, kol pradeda burbuliuoti ir tada supilame ant ryžių. Įpilame vanilės ekstrakto ir viską gerai sumaišome.
  3. Supjaustome sviestą gabaliukais ir išmėtome ant ryžių. Gausiai pabarstome muskato milteliais, kad susidarytu plutelė (galima žinoma ir kardamonu ir cinamomu pabarstyti).
  4. Kepame apie valandą su puse arba kol viršus pageltonuoja.
Tiko. Užskaitau. Kam patinka skystesni pudingai, galima dar pieno įsipilti valgant. Ir uogienės vyšnių kokios.

Va kai jau kardamono turėsiu, indišką ryžių pudingą gaminsiu.

Capitalism: a love story – vakar žiūrėtas filmas, sukurtas pagal Michael Moore. Tiesioginė kritika Amerikos kapitalizmui. Daug pavyzdžių, šlykščių ir neteisingų, priverčiančių susimastyti kapitalizmo teikiamomis ‘gerovėmis’.

Siūlau pažiūrėti kam ekonomika prie širdies arba kas į Ameriką žiuri pro rožinius akinius.



Tellement.
January 9, 2010, 23:15
Filed under: Cakes, Duonos saldžios

Tas kvapas. Toks malonus, gvazdikėliškas ir cinamoninis. Apelsininis, autentiškas, su šokolado gabaliukais. Dideli gabalai, dailios riekės. Ne tik kaip pyragas/saldi duona, bet ir pakepintos riekelės, dailiai apteptos žąsų kepenėlem ir apibarstytos žaliom pistacijom labai puikiai dera gurmaniškam užkandžiui.

O jų Kalėdų laikotarpių pilna visoj Prancūzijoj, tiesa, Jule?  Le pain d’epices. [Pa depis] Įvairiausių dydžių, nuo didžiausių apvalių kubilų iki kvadratinių; spalvų taip pat, nuo tamsiai tamsiai juodų iki šviesesnių smėlio atspalvių.

Mamytės užsakymu kepiau šią tamprią, drėgną, saldžią, smagią duonelę, nes ji labai jau daug laimės suteikia mamukui.

Le Pain d’epices [Prieskonių duona]

Ir taip:

250g skysto medaus

100ml šilto pieno

100g ištirpinto sviesto

200g miltų

1 pakelio kepimo miltelių (arba du arbatiniai šaukšteliai)

50g rudojo cukraus

1 kiaušinis

žiupsnis druskos

1 šaukštelis keturių prieskonių mišinio

apelsinų esencijos ar cukruotų apelsinų

Pradedam:

  1. Įkaitiname orkaitę iki 180C.
  2. Išmaišom medų karštame piene, sudedam sviestą ir išmaišom.
  3. Įdedame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais.
  4. Įmaišome rudąjį cukrų, kiaušinį ir druską.
  5. Įdedame prieskonius ir cukruotus apelsinus/apelsinų žievelę.
  6. Supilame į sviestu išteptą kvadratinę/stačiakampę formą, palaikome truputį šaltai ir kepame 180C apie 35-40 min.

–Ir gardžiuojamės su puodeliu arbatos žolelių po pirties. Taip taip, labai gera terapija. Beje, pasidariau plaukų kaukę “Šilkiniai plaukai” [vienas bananas, aštuoni šaukštai alyvuogių aliejaus, du šaukštai medaus ir šaukštas ciberžolės šviesiaplaukėms] ir užsidėjau pirtyje. Viskas smagu, puiku, tik tikriausiai nuo karščio kas ten tai pasidarė, sukrešėjo ir mano šilkiniai plaukai pasidengė neaiškiais gelsvais žirniukais. Bet į paniką nepuolėm. Plovėm, skalavom, plovėm ir vėl skalavom. Nenorėjo žirniukai skirtis su manim, tai teko juos iššukuoti iš manęs, tik pakeitė jie spalvą į rudą. Visokių įdomybių gi būna. Išvada: Darykitės kaukę, tik nebūkite aukštesnėje nei 5oC temparatūroje, optimaliausiai taip apie 20-23C. [Ale plaukai tikrai pašviesėjo ir lengvesni kokie tais].

O dabar kitas variantas, tas tamsesnis, šios duonos, kurią kepiau antrąją kalėdų dieną tradicinei draugų vakaronei. Vuola.

Čia išeina taip 8-10 personų.

Ingredientai:

1 šaukštas acto

17,5cl pieno

170g miltų

2 šaukšteliai  kepimo miltelių

2 žiupsniai kepimo sodos

1/2 šaukštelio druskos

2 šaukšteliai malto imbiero

1 šaukštelis cinamono

2 žiupsniai maltų gvazdikėlių

115g cukraus pudros

115g minkšto sviesto

1 kambario temperatūros kiaušinis

17,5cl tamsios melasos

[plaktos grietinėlės ir cukruotų imbierų papuošimui]

Eigelė:

  1. Įkaitiname orkaitę iki 180C. Įklojame kepimo popieriaus ir ištepame kvadratinę formą sviestu.
  2. Sumaišome actą su pienu ir paliekame stovėti, kad sukrekėtų.
  3. Sumaišome visus sausus ingredientus ir prieskonius.
  4. Kitame inde su elektriniu plakikliu sumaišome sviestą ir cukraus pudrą iki kremo konsistencijos. Įmaišome kiaušinį ir gerai išmaišome.
  5. Įdedame melasą.
  6. Supilame sausus ingredientus per keturis kartus ir tada įmaišome sutrauktą pieną.
  7. Supilame į kepimo formą ir kepame 40-50 min. Patikriname dantų krapštuku. Patiekiame šiltą [su grietinėle ir apibarstytą cukruotais imbierais].

— vėl lagaminas. dėžės. galvos sukimas.planavimas. skalbimas.lyginimas. dėliojimas.

Bendrabuti, mano mielas, až vėl grįžtu. Back to reality. Vėl kambariukas, vėl Eglutė, Ingutė ir Žvirbliukas. Prūdas su gulbėm, savas vaizdas per langą, šurmulys, nesamonės, svaigimai, lekiojimai, naktiniai pokalbiai ir filmai, vyno taurių ar ‘kriauklių’ netyčiniai daužymai, sausainių/ pyragų/keksiukų kepimai, ir daug palinkusių galvų prie mokslų, mokslų…

Ne, smagu grįžti. Bet kol kas dar nėra dienos, kad nepagalvočiau apie Lyoną ir savo draugus ten…

Ką? Einam krautis daiktų, gulamės į lovą ir skaitom knygą. Taip? Tikrai taip.