Pagaliau. Pagaliau ta duona..tokia duona, kurios visada ieškojau: rūgštoka, su daug grudų, kvepianti kmynais, šiluma ir jaukumu…Užtepto sviesto sluoksnis blizga ir gundo…o tada jau kąsnis po kąsnio, duona raikoma griežinėlis po griežinėlio..ir tik supranti, kad gal jau reiktų sustoti…Bet juk taip skanu, tai šviežia, taaaaaip kvepia.

Prisimenu, kai maža pas mamutę, sus sesyte stebėdavome, kaip mamutė su meile ir rūpesčiu paruošdavo duoną kepimui ir leisdavo mums ką nors užrašyti prieš pašaunant į krosnį. Ot tai smagu mums su Rutuku būdavo, ane mažiuk? Ir ką mes ten rašydavome? Ogi ne kažką įspūdingo, tik savo vardus, arba vardų inicialus..arba kryžiuką išpiešdavome. Bet ir tos ruginės duonos skonis..niekada nepamiršiu…ir visada lyginsiu su kitais…Kai atrandu kažką panašaus, džiaugiuos kaip mažas vaikas. Visa švyčiu džiaugsmu. Kartais ir tenka rasti kokiam turgelyje, bet retai.

Todėl nusprendžiau pati kepti duoną su raugu. Ne vien dėl to kepiau, bet todėl, kad duona man šventas dalykas, nes duona pirmoj vietoj, nes mėgstu natūralius produktus. o kaip tuos visus dalykus galima sukomponuoti į vieną, jeigu ne pačiai išsikepti duoną?

Pirmą kart kepiau bendrabutyje…labiau saldesnę, su daugiau razinų, bet taip pat labai skanią. O grįžus namo, kad tiktų ir tėveliams…pačią puikiausią duoną, kurią noris ir noris valgyti. Taip. Nerealiai. Su daug grūdų. Taip, kaip man patinka.

Daugiagrūdė duona su raugu

Dviem kepaliukams reikės:

1 litro šilto virinto vandens

120g cukraus

2 šaukštelių druskos

Viską išmaišom ir sudedam raugą, išmaišom sukant į vieną pusę. Aišku, geriausia su mediniu šaukštu.

400g rupių kvietinių miltų

400g rupių ruginių miltų

200g kvietinių miltų (arba kokių tik norit: grikinių, speltos, avižinių, kukurūzų)

2-3 saujos linų sėmenų

2-3 grūdų mišinio:kviečiai, avižos (puikiai tinka “Penkių grūdų” košės mišinys) arba saulėgrąžos

1-2 saujos kmynų

1 stiklinė avižinių dribsnių

Galima įdėti razinų, džiovintų slyvų, abrikosų ir riešutų ir turėsime puikiausią riešutų ir vaisių duoną.

Viską sudėjus su raugu išmaišyti į vieną pusę.

Atsidėti kitam kartui apie 200g raugo į stiklainį ir laikyti šaldytuve iki kitos šventės duonos kepimo.

Pašuošti kepimo formeles ar formą. Ištepti aliejumi ir pabarstyti kviečių sėlėnomis. Jeigu turite prisirinkę klevo lapų, puikiai tinka patiesti ir juos, prieš tai patepus su riebalais formą. Supilti masę į skardą, uždengti ir laikyti šiltesnėje vietoje apie 5-8 valandas.

Dėti į pašildytą orkaitę ir kepti 1,5val. 180C temperatūroje.

Išvados: Žiauriai skani duona, kuri yra labai universali ir tereikia jūsų fantazijos. Garantija: patiks visiems ;]

Iš kur gauti raugo?

Žinoma, galima pasigaminti patiems. Galima gauti iš draugų (Ačiū Aiva). O jei ir susigalvojote, kad norite kepti duoną,  o raugo nėra, galite pasidaryti gan greitą raugą:

Imame 1/2 kg ruginių miltų, 50g  mielių ir 1-1,5 litro šilto virinto vandens. Viskas išmaišoma ir laikoma šiltai, kad įrūgtų. Maždaug po paros jis jau tinka duonai užraugti. Pagamintame rauge yra ne tik mielių grybelių, bet ir pieno rūgšties ir šių bakterijų pagamintos pieno rūgšties, kuri suteikia tą malonų rūgštų skonį duonai.

*********

Žinau, kad buvau jau labai ilgai dingus. Atsiprašau. Nesiteisinsiu. Nes sunku tai ir būtų padaryti

Ir kepiau šituos skanučius keksiukus su obuoliais, pekano riešutais ir sūriu vienam žmogui, kuriam ypatingai patinka ne bet kas, o SŪRIS, žinoma.

Patiko ir man jie. Ne per saldūs, tinka labai pusryčiams, drėgni ir smagūs. Galima siūlyti ir patikusioms padavėjoms. Jos mielai priims ;] pourquoi non?

Keksiukai su obuoliais, riešutais ir sūriu

1-1/2 puodelio (375 mL) miltų
1 puodelio (250 mL) rupių miltų
1 puodelio (250 mL) tarkuoto Kanadietiško Brick arba Čederio sūrio
1 valgomojo šaukšto kepimo miltelių
1 šaukštelio cinamono (pasirinktinai)
1/4 šaukštelio druskos
1-1/3 puodelio (325 mL) nuluptų ir supjaustytų kubeliais obuolių
1/2 puodelio (125 mL) smulkintų ir pakepintų pekano riešutų
1 kiaušinio
1 puodelio (250 mL) pieno
3/4 puodelio (175 mL) rudojo cukraus
1/4 puodelio (50 mL) ištirpinto sviesto

Eiga:

Įkaitiname orkaitę iki 190°C. Įklojame popierines “servetėles” į keksiukų skardą.

Dideliame inde sumaišome abu miltus, sūrį, kepimo miltelius, cinamoną ir druską. Įmaišome obuolius ir riešutus.
Kitame inde, išplakame kiaušinius, pieną, cukrų ir sviestą. Supilame ant sausų ingredientų ir sumaišome tik kol sušlampa.

Išdedame šaukštu į formeles. Pabarstome riešutais ir užkrauname obuolio riekelėmis, jei norime, kad gražiau žiūrėtųsi.
Kepame apie  22- 25 minutes arba kol viršus bus apskrudęs ir skambės pabaksnojus :]

Paliekame atvėsti 5 minutėms. Ir tada jau galima gardžiuotis ir vaišinti kitus.

Taip. Kepu daug. Visko. Cranberry upside down cake. Nutella cake. Strawberry and fruit tarts. Tarts with peanuts, caramel and milk chocolate. Lemon poppy seed cakes with yoghurt glaze. Coconut macaron tarts with strawberries. Blueberry coffee cake. Lunar rhubarb cake/ Chocolate swirl cheesecake. Lemon meringue pie. Cranberry scones, cheese scones, peach-mango scones, blackberry scones.

Ir dar daug bus, manau. Patinka.

Fotografuoju dabar jau. Valio. Smagumas. Ir aišku ką. Maistą.

Savo pusryčius, pėvėzė.

Skanių ir Jums pusryčių.

Žalia. Labai žalia: Vejos, medeliai, vijokliai. O kvapai – pakalnutės, alyvos, tulpės. Gaivinantis vėjas taip ir kviečia sedėt terasoje, suptis kėdėje skaitant knygą, geriant šaltas sultis ir valgant skanius vanilinius ledus, primenančius vaikystės vasaras pas mamutę.

Canada, oh Canada. Šalis, kur mašinų numeriai dedami tik ant galo (Je me souviens), kur visi žmonės mėgsta ledo ritulį (Go habs, Go!) ir tu žmogus jauties saugus.

Dideli pastatai, žmonių galybė, geriančių “Tim Hortons“, “Second Cup“, “Starbucks“, “Van Houte” take-away kavą, daug žalumos, nesudėtingas metro, bet ilgai degantis raudonas šviesoforas. Kepyklų kvapas svaiginantis ir duonų galybė “Premier Moisson” ar “Au Pain Dore“, o french patisserie galybė “Le duc du Lorraine” – millefeuile, baba au rhum….ir daug skanumynų su syrup d’erable. Bet croissant nėra skanesni už tuos, pirkus trečiadienais iš Rhone-Alpes regiono ūkininko už 1 eurą. Žavingos gatvelės, skirtingi namai, daug laiptų, laiptelių, dideli parkai, dviračių takai, kelių remontai, maisto turgeliai su precižiskai paruoštom morkytėm, kukurūzų burbuolėm, nublizgintais granny smith, mcintoch obuoliais, braškėmis, artišokais, mažom dailiom cukinijom, papajom ir mangais.

à la Montréal, ils sourient et ils mangent.

O flanas skirtas Valdui Adamkui, mano didžiai gerbiamam ir mylimam Prezidentui. Kepiau Jo garbei ir iš meilės ir vyliuosi, kad jis bent jau paragavo jo.

Flan pâtissier

(4,5cm aukščio ir 20cm diametro skarda)

6 ar 8 žmonėm reikės:

230g pâte brisée tešlos

600ml pieno, riebesnio

100ml grietinėlės apie 30%

4 kiaušinių

70g  kukurūzų krakmolo

100g cukraus pudros

1 vanilės ankšties arba šaukštelio vanilės ekstrakto

1. Perpjauname iš ilgio vanilės ankštį pusiau ir išimame sėklas.
2. Pilame 500ml pieno į puodą storu dugnu, įdedame vanilės sėklas ir užkaičiame.
3. Kol pienas kaista, kitame inde ištirpiname kukurūzų krakmolą likusiame piene, gerai išmaišome šakute.
4. Išplakame kiaušinius ir cukraus pudrą elektriniu mikseriu, kol masė tampa vientisa. Tada supilame krakmolą ir toliau maišome, kol gauname kremo konsistenciją.
5. Kai pienas pradeda virti, nukeliame nuo ugnies. Išimame vanilės ankštį ir lėtai supilame į gautą kremą, vis maišant plakikliu.
6. Supilame pudingą į puodą, pastatome ant silpnos ugnies ir maišome rankiniu plakikliu apie dešimt minučių, kol pradės tirštėti. Neleidžiame užvirti.  Kai pudingas sutirštėja, nukeliame nuo ugnies ir dar maišome, kol masė tampa vientisa. Supilame grietinėlę ir gerai išmaišome.
7. Įkaitiname orkaitę iki 200C. Tuo metu išklojame skardą tešla, padarydami aukštus kraštus, kad neišbėgtų pudingas.
8. Kai orkaitė įkaitusi, supilame pudingą į skardą, išlyginame paviršių šaukštu ir dedame į orkaitę 25 minutėm. Kai tešla parudavusi ir gerai iškilusi, o flanas įgavęs rudą spalvą ir sutvirtėjas, išimame iš orkaitės. Jeigu ne, nustatome grilio rėžimą ir dar kepame keletą minučių, kol paruduoja.
9. Išėmus flaną, paliekame atvėsti, tada išimame iš skardos ir leidžiame galutinai atvėsti. Apvyniojame maistine plėvele ir paliekame šaldytuve bent jau dviem valandom ar pernakt. Skanaujame šaltą.

Pâte brisée

150g miltų

75g sviesto

50ml šalto vandens

1/2 šaukštelio druskos

1. Supjaustome sviestą mažais gabaliukais ir įtriname į miltus, kol gauname vienodos konsistencijos masę (kaip smėlis)
2. Įdedame druską, supilame vandenį ir formuojame minkštą, bet nelipnų kamuoliuką. Jei per sausa tešla, įpilame dar 20ml vandens. Suvyniojame į maistinę plėvelę ir pastatome šaltai apie 2o minučių ar ilgiau.

Pasistenkite atsispirti pagundai valgyti flaną dar šiltą. Jis geriausiai atsiskleidžia valgomas šaltas. Niam niam.

Daug, daug meilės įdėjau į šį kepinį. Atiduotas jis ir buvo su šia žalia mano lėkšte. Rūtelė matė, kaip drebėjau ir prakaitavau iš jaudulio, taip sesyt?

Pasiilgau pyragų, tortų kepimo. Turėjau progos kepti daug duonos neseniai…Mmmmm fantastika, amazing. Tik deja, nuotraukų nepadariau.

O iš to pasiilgimo, šiandien Julės didelį ir storą morkų pyragą kepsim, valgysim po vakarienės terasoje ir dar Stefannie ir Arianne duosim.

Aplankysiu Jus dažniau. Reik pasižadėt.

Kambariokės prikalbina – rašau vėl, nes tikrai jau reikėjo atnaujinimo. O receptas velykinis…labai labai skani cinamoninė boba arba tiesiog cinamoninis pyragas. Galima dar ir į tešlą dėti cinamono, kad dar labiau cinamoninis būtų, bet aš pamiršau…o ir nuotraukos nekokios, nes kai reikėjo fotografuoti, tai žinoma aparatas spyriojos ir jokio vaizdo nerodė. Bet nuo to skonis nepasikeitė…galima valgyt ir valgyt, o dar kvapas…užburiantis ir nukeliantis į vaikystę. Gerai išsilaiko ir po kelių dienų.  Tai ką, ragaujam?

Super cinamoninė boba/babka

Duonai:

• 1/2 puodelio ištirpinto sviesto
• 1/2 puodelio cukraus, plius 1/2 šaukšto (atskiromis dalimis)
• 4 kiaušinių trynių
• 1 pakuotė sausų mielių
• 1/4 puodelio šilto vandens
• 1/2 šaukšto vanilės ekstrakto
• 1 šaukšto druskos
• 1 puodelis pieno
• 4 puodeliai miltų
• 1 kiaušinis aptepimui

Įdarui:

• 1/2 puodelio kapotų graikinių riešutų
• 3 šaukštai+ 1 šaukštas malto cinamono (dalimis)
• 1 puodelis cukraus
• 1/2 puodelio sviesto
• 1 kiaušinis
• 2šaukštai pieno
• 1 puodelis miltų
• 1/4 puodelio razinų (pasirinktinai)

Išsukame gerai sviestą su 1/2 puodeliu cukraus iki purumo ir atsidedame į šalį.

Mažame inde sumaišome mieles, vandenį ir  ½ šaukšto cukraus. Dideliame inde suplakame kiaušinių trynius, kol jie tampa tiršti. Kai mielės sutirštėja ir suputoja, įmaišome jas į kiaušinių masę, supilame vanilę ir druską.

Sumaišome pieną ir išsuktą sviestą su cukrumi ir supilame į kiaušinių masę. Įmaišome miltus po vieną puodelį, kol tešla tampa minkšta. Minkome tešlą rankomis, kol nebelimpa prie rankų. t

Uždengiame tešlą plėvele ar dangčiu sandariai ir paliekame šiltoje vietoje apie 2-5 kol padvigubėja.

Ištepame sviestu skardą ir įdedame suplotą tešlą į skardą. Paliekame dar 2 valandom pakilti skardoje.

Įdarui paruošti, paskrudiname riešutus įkaitintoje orkaitėje iki 180C 8-10 minutėms. Išsukame sviestą su cukrumi, įmaišome cinamoną. Įmaišome kiaušinį, pieną ir miltus ir gerai išmaišome.

Įkaitiname orkaitę iki 175C laipsnių. Ant miltuoto paviršiaus iškočiojame tešlą į didelį stačiakampį. Pabarstome cinamomu, tada užtepame įdarą, palikdami dviejų centimetrų kraštus. Užbarstome skrudintus riešutus, razinas ir dar cinamomo ant įdaro.

Pradedant nuo ilgojo krašto, vyniojame tvirtai babką. Perpjauname perpus ir dedame į skardą. Aptepame kiaušinio plakiniu ir kepame 30-40 minučių, kol gražiai paruduoja.

Pasineriame į nuostabų cinamono ir kepto ragaišio kvapą… Nuostabiau ir negali būti…

——————————————————————————————————————————————————————————–

Lankiausi praitą savaitę pas sesytę Vilniuje…O, kaip smagiai ir turiningai laiką praleidau ir pasibuvau su mažiuku savo. Visas kultūrinis paketas: ir pianino koncertas, giminių iš po amerikos sutikimas, ir džiazo koncertėlis, ir Jurgutė, ir Tapp’o dorro su Kariuku. O kur dar Trakai ir kibinai, Ievutės mieloji atvirutė, naktiniai šeliojimai, vaikščiojimas po senamiestį, spektaklis, draugų vakaronės, ir žinoma – blogerių susitikimas Julės proga.

Labai smagu ir įdomu buvo susitikti su JUMIS ir pabendrauti, pakikenti, pasidalinti receptais. Beje, Elžbieta, jūsiškį lavašą su draugais tą patį vakarą ir suraitėm. Ačiū dar kartelį. Jule, laukiu to Flano prancūziško recepto nekantriai (jeigu ką )

——————————————————————————————————————————————————————————-

Hospital beds – “Florence and the machines”

Duonos kvapa ir kmynai. Ir rome mirkytos razinos. Virtuvė, kvepianti taip stipriai cinamonu, kad atrodo esu kepykloje. Džiaugsmas atsikandus šiltos duonos.

Negalėčiau be duonos. Tikros, ekologiškos, ruginės. Man jos reikia. Turiu savo vieną, mėgstamiausią, latvišką duoną, kuri atstoja saldumynus ir vitaminus. Kai noris kažko užkąsti, ji visada tinka..o dar su sviestu tikrai kaip puikiausias desertas.

Airiška sodos duona su rome mirkytomis razinomis ir kmynais

• 5 ½ puodelio rupių kvietinių miltų
• 2 puodeliai kefyro
• 1 puodelis razinų/spanguolių
• romo razinoms
• 1 šaukštelis kepimo sodos
• 1 šaukštelis rupios druskos
• 1 šaukštas kmynų

Eiga eigelė:

1. Lengvai išsijojame miltus, įmaišome du puodelius kefyro, sumaišome kol tešlą galimą suminkytį į minkštą rutuliuką. Uždengiame sandariai ir paliekame per naktį kambario temperatūroje – procesas vadinasi “mirkymas”.
2. Kitame inde užpilame razinas romu ir paliekame taip pat per naktį išbrinkti.
3. Kitą dieną nupilame likusį romą (kitom razinom ar kokiam kepiniui su bananais ar…)
4. Įkaitiname orkaitę iki 220C.
5. Ant miltais pabarstyto paviršiaus įminkome į tešlą kmynus ir išmirkusias razinas, kepimo sodą ir druską.
6. Su miltuotomis rankomis suformuojame mielą, gražų rutuliuką. Įpjauname kryžių centre.
7. Į įkaitusią orkaitę šauname duoną ir kepame apie 25-30 minučių.
8. Kai duona pakepė, 25-30minutes, sumažiname orkaitę iki 175C ir kepame dar 15-20 minučių.
9. Ištraukiame iš orkaitės ir leidžiame atvėsti pilnai iki ragavimo, skanavimo.

O ji tikrai skani. Netgi sesytei patiko Yes. O man pačiai smagumas visas buvo razinose ir kmynuose. Puikiai šeima suvalgė Velykų rytą ir ne tik.

Riekelė duonos su sviestu ir puodeliu kavos – puikus pusryčių užbaigimas. Tikrai. Arba šiap, priešpiečiai ar pavakariai.

O kiek duonos rūšių pasauly yra…kiek tik žmogaus fantazija leidžia. Man duona – šventas dalykas.

Norėčiau iškepti, prikepti įvairiausių jų: riešutinių, šokoladinių, pilnagrūdžių, ruginių, su klevų sirupu, su grūdais, su sūriais, alyvuogėm, razinom, spanguolėm, vyšniom, rupių, traškių, organinių, prieskoninių, pieno, sezamo ir sąrašas gali tęstis ir tęstis be galo.

Bet labiausiai norėčiau padirbėti kepykloje…stebėti, mokytis ir kepti duoną, ją prižiūrėti ir su meile minkyti, kildinti, kuždėti užkalbėjimus :]

Nepaprastai paprastai to trokštu.

Vyko rektoriaus inauguracija. daug renginių, daug svarbių žmonių, valgių, furšetų (jau man atleiskit, už šį nelabai vartotiną žodį, bet jis man patinka) ir rankų paspaudimų.

Kai vyko pati inauguracija, sedėjau, klausiau ir įsivaizdavau, kad ant scenos, prie Amerikos ambasadorės, sėdi mano Adamkus, mano Valdas. Tikrai jį mačiau. Jis šypsojos ir visas švytėjo. Ir tada sutiktoji Allison paskleidžia gandą, kad gal per graduation Valdas bus ir sakys kalbą. Aaa. Šaunu. Mažų mažiausiai iškepsiu jam gardų ragaišį ir laišką parašysiu. Bet ne tiek šaunu, nes, iš egoistiškos pusės, tai lieka mažiau šansų, kad jis atvažiuotų ir kalbėtų per mano graduation.  Bet aš nebijau nueiti ir paprašyti, kad jį pakviestų ir kitais metais, jeigu reiks.

Taigi, o reikėjo ir studentams pasveikinti naująjį rektorių savo gimtąja kalba ir padovanoti kažką autentiško. Parašius sveikinamąją kalbą, puoliau vakare kepti tikrai lietuviškos dzūkiškos grikinės bobos.

Gaila, neteko paragauti, bet laukiu atsakymojo žodžio iš rektoriaus žmonos. Ale šiap jau manau, kad pavyko boba ta. Receptas štai šis, seniai nusižiūrėtas ir laukęs savo eilės: Lietuviška grikinė boba

——————————————————————————————————————————————————————————–

Ir buvo tada Teatro diena. Sesytė mano puikiai atšventė, tiesa?

O aš, deja, ir nešvenčiau. Nors jeigu sėdint prie knygų pasireiškia šventimas, tai taip.

Ir buvo pirmadienį ekonomikos dėstytojos iš Albanijos gimtadienis. The Golden gimtadienis.

Darėm daug staigmenų: balionų lavina kabinete, filmukas, mano Moka tartas, ir bilietai į Eros Ramazzotti.  Pačiai pirmai pradėjo ašaros riedėti, kai mačiau jos reakciją.

Lengvas tartas. Ir pavyko puikiai. Skaniai. teko ir man gabalėlio atsignybti. Čia toks, kai nėra daug laiko arba reikia vat kaip tik pirmadieniui ko nors.

Tarte au moka

2 šaukšteliai tirpios kavos

2 šaukštai karšto vandens

350 ml creme fraiche/ liesesnės grietinės (25%)

170 juodojo šokolado

30g konditerinio šokolado arba tiesiog pieniško

1 šaukštas želatinos

kokių tais žirnelių ar kavos pupelių šokolade papuošimui

Pagrindui:

140g šokoladinių sausainių

2 šaukštai cukraus pudros

70g minšto sviesto

1. Sutriname sausainius, sumaišome su cukraus pudra ir įpylame sviestą. Surutuliuojame rutuliuką, dedame į 22-23cm skersmes tarto formą ir išklojame. Dedame į įkaitintą orkaitę iki 180C ir pakepame apie 10min. Paliekame atvėsti.
2. Puodelyje ištirpiname tirpią kavą su vandeniu ir paliekame. Taip pat užpilame želatiną vandeniu ir paliekame išbrinkti.
3. Išverčiame grietinę į prikaistuvį. Į kitą indą įpilame karšto vandens ir įstatome į jį prikaistuvį su grietine. Paliekame sušilti vis pamaišant.
4. Ištirpiname abu šokoladus ant ‘vandens vonelės’, lėtai maišant kol tampa tirštas. Pastatome į šaltą vandenį truputį atvėsti. Tuo pat metu būtų puiku ištirpinti želatiną.
5. Su elektriniu mikseriu išsukame grietinę kol tampa tirštesnė ir suputoja truputį. Įpilame kavą ir dar paplakame. Kai šokoladas pravėsęs įpilame jį atsargiai su šaukštu į grietinės ir kavos masę. Supilame ištirpintą želatiną.  Ir jau tada supilame visą masę į tartą ir dedame į šaldytuvą, kad sustingtų.
6. Prieš patiekiant ar ankščiau, papuošiame tartą ar tai plakta grietinėle ir kavos pupelėmis arba tais kokiais šokoladiniais traškiais.
7. Pasidarome kavos, atsipjauname gerą gabalą tarto, atsisędame prie lango ir mėgaujamės.

O dabar orkaitėje kepa Pain aux graines de sesame. Naktinis kepinys, nes beskaitant sugalvojau, kad reik kepti kažką. O tada prisiminiau tą receptą ir kad Allison patinka sezamai labai. Metam visas knygas ir puolam į spintelę. O ten miltų beveik nėra. Ekstra skambutis Žvirbliukui, kad gal nupirktų man rupių kvietinių ir paprastų kvietinių miltų. Bet vaikai nerado, o ir aš užimta buvau. Tai ir pradėjau tik minkyti tešlą po devynių.

Receptas bus vėliau…

Skanaus trečiadienio visiems.

Dievinu, kad galiu klausytis Allison muzikos. Dievinu, kai lieku viena ofise, geriu imbierinę-citrininę arbatą, klausausi muzikos ir naršau po maisto blogus ar skaitau ką tais apie maistą. Ar kaip šiandien, rinkaus kokias knygas, enciklopedijas pirkti per amazon. Jule, tai jamsim tą Larousse “Des desserts”, oui? Dievinu sedėti ant sofutės mūsų ir glostyti Allison plaukus. Dievinu, kai Emas skaito Bibliją, įtraukdamas mano ir Allison vardus į ištraukas.Patinka, kai ateina Study Abroadai, pasipasakoja ar atsineša kokią nors amerikietišką kalorijų bombą iš dėžutės, kaip antai, chocolate chip cookies ar peanut butter cookies. O dar kai saulė ryškiai šviečia per stoglangį, o mes pasistiebę ant sofos, žiūrim į gatvę, O Emukas mėto kavos tirščius per jį.

- Baby..

- Yes, baby.

- Thank you, baby.

- Oh Ieva, you baby.

Knygų galybė ant stalo, bet prisiversti jas praversti ir pradėti rašyti referatą apie Prancūziją taip sunku…Bet užsinorėti iškepti morkų pyragą apie pusę dvylikos yra visiškai normalu. Man patinka. Klausiau kambariokės, ar aš normali. Sakė, kad ne.

Džiaugiuos,kad kuo daugaiu darbų turiu, tuo labiau kepu ir gaminu. Vakar – obuolių pyragas su baltymų plutele ir sezamais,  Indian Chai. Šiandien -  rice noodles with veggies, ir naktinis morkų pyragas. Savaitgalį dar laukia gimtadieninis užsakymas – Moka tartas.

Bet dabar apie kitą, senesnį morkų pyragą – sveiką, be cukraus, tik su bananais ir datulėm. Žinoma, kaip visada, kai kepu pagal savo sumastymą, kuris visada būna už sveikesnį variantą, šeimos nuomonės išsiskiria. Sesytei, mamytei ir draugėm – jis nelabai. Man ir teveliui – puiku, gaivu. [Dievinu morkas. Jas dėti galėčiau į visus patiekalus beveik. Tikrai.]Nu bet jau susitaikiau, kad daugumai tie pabandymai su sveikesniais kampais, nepatinka. Bet gal jums patiks? Kas mano, kad cukraus tikrai reiktų, galite įdėti kokį šimtą gramų.

“Sveikesnis morkų pyragas”

3 kiaušiniai
1-2 bananai
10-15 vandenyje išmirkytos datulės be sėklų / arba slyvos
6 šaukštai aliejaus
1 puodelis rupių ruginių miltų
1 ½ šaukštelis kepimo miltelių
3 šaukštelių cinnamono
½ šaukštelio malto mustako riešuto
½ šaukštlio malto kardamomo
3-4 vidutinio dydžio sutarkuotos morkos
½ puodelio kokoso drožlių (naudojau aguonas)
½ puodelio kapotų graikinių riešutų
1/2 puodelio razinų

Užtepui
200 g kreminės varškės
3 šaukštų medaus
1/2 laimo sulčių

1/2 puodelio kapotų lazdyno riešutų

Įkaitiname orkaitę iki  175°C.  Išplakame kiaušinius vidutinio dydžio inde. Maišytuve arba mikseriu sutriname bananus, datules ir aliejų iki tirštos masės. Kitame inde permaišome miltus, kepimo miltelius, prieskonius ir įmaišome į sutrintų bananų ir kiaušinių mišinį. Sudedame morkas, kokoso drožles/aguonas, riešutus ir razinas ir gerai gerai išmaišome.

Supilame į jūsų pasirinktą širdžiai mielą formą ir kepame apie 40 minučių. Patikriname su mediniu krapštuku ar iškepęs centras. Jei taip, išiimame ir leidžiame atvėsti, jei ne, dar pakepame apie penketą minučių.
Išsukame kreminę varškę ir medų (galima pakeisti ir trintais bananais ar datulėm). Užtepame puikujį aptepą/užtepą ant atvėsusio pyrago ir pabarstome rieįutais. Ir Voila!

Skanaus.

******************************************************************************************************************************

Šiap atsiprašau, už žodžio dievinu vartojimą taip dažnai. Jis neturėtų būti čia toks dažnas, bet jau taip išėjo. O žodis – ne žvirblis. Nesugrįš.

Nu gerai… ir labiausiai patinka dalinti kitiems savo pyragus ir sausainius ir kepinius.

***Planai planeliai, tiksliau svajonės ir norai dideli…tikiuos išsipildysit.

May your wonders never cease

Mon cheri, mon cheri…s’il te plait, s’il te plait.

- No no, this is the border. See, this is there I stand. And you stay over there, on yoru side. I go home and you…either to the pub or somewhere else.

- Mon cheri, Mon cheri, nous rentrons a pub.

- Gal pabėgam truputi?

- Ką? Nu gerai, pabėgam iki Mc.

Juoko, labai daug juoko. Jo buvo tikrai daug Briuselyje (Nuoroda į Akviliuką ir Ingutę) Dar daugiau Lyone.

Išgirdus pirmuosius žodžius, tariamus prancūziškai, širdis suplasnojo ir apsivertė iš džiaugsmo, ausys sukaito ir burna išleido pasitenkinimo garsus, kaip: aaaahhh, akkkk, ooooooO.

Ir saulė švietė, ir sniego nebuvo, ir žmonės šypsojos, ir kvepėjo vafliais, labai kvepėjo. Ir šalta šiap buvo. Bet kam tai rūpėjo? Tik ne man. Buvo gera, tikrai gera vėl daug vaikščioti, eiti ten, kur jauti, kad nori eiti ir ten, kur gražesni vaizdai, užuosti vanilės ir tešlos kvapus, susišildyti kava, vėl sušalti ir tada jau ramiai ir jaukiai, mergaitiškai čiauškėti, skanauti pommes dauphinoise, sušalti negyvai sendaikčių turguje, kad po to atsigertum cafe au lait chaude avec speculoos ir pasikalbėtum su neišsiblaiviusiu panku, kad nusipirktum tikros belgiškos duonos ir ją vieną suvalgytum ir po to važiuotum į Briugę, kuri tokia rami, žema, maža, išdalinta ir jauki. Ir lietinga. O kiek vargo, kol randi dirbančią kavinę, kuri turėtų vaflių. reik paieškoti.

Laimė nusipirkus crunchy Ovaltine ir apmaudas oro uoste jo netekus.

Bet bet, užtat cannele bordelais forma namuos guli. Ir buvo išbandyta. Puikiai, švelniai, kvapniai ir skaniai.

“A LYON, ON MANGE ADMIRABLEMENT, ET, SELON MOI, MIEUX QU’A PARIS”

—————————————————————————————————————————————————————————

Ruošiaus jau taip seniai prisėsti ir parašyti, bet visą savaitę surijo kiti svarbūs dalykai, kaip antai skaitymas ir rašymas. Taip, juk tai svarbu.

O ir penktadienio vakaras tam tinkamas, tik žinoma, pradedama rašyti po dvylikos.

Susidaužiau taure su Eglute ir dar padariau Tarte au citron vert. Juk savaitgalis ir kambario draugai visada džiugiai sutinka saldžias naujienas. Tik spėk ką iškepti, o jau ir išnyksta, nes ir tam reikia nunešti, tą pavaišinti, jis/ji apsidžiaugtų.

Ši savaitė pralekė, kad net nepastebėjau. Tik prisimenu klaviatūrą, Nolitos datulių ir graikinių riešutų kekso kramsnojimą (pasisekimas didelis, visi tik ir prašė recepto), knygų viršelius, palaimą, nuostabą, nepaprastą džiaugsmą paragavus Eglės trintos morkų sriubos su cinamono skrebučiais. Čia tai dalykas – ir saldus, ir rūgštus, ir subtilus imbiero poskonis. Idealu. Nerealu. O dar šiandien raudonųjų lęšių, mungo pupuolių sriuba su salierais, kuri buvo užbaigta su manuoju St. Marcellin sūriu. Patekau jau vėlgi į kitą viršūnę gėrio ir džiaugsmo. Tiek nedaug reikia iki pilnos laimės ir švytinčių raudonų žandų. Ši savaitė (o ji dar nesibaigė) pilna skanių džiaugsmų ir  gražių dienų.

Ir na tai kas, kad Lyone jau visi po trumpomis rankovėmis vaikšto ir ten 18C. Šiandien uostamiestį pažadino irgi skaisti pavasarinė saulė. Viskas po truputį, žingsnis po žingsnio. Ir bus žolytė žalia, ir batai lengvi, ir paltukai, ir dviratis. Ir ledų gamybos, jogurto darymai, tartai, crackers, ir jubiliejiniai tortai, ir velykiniai kepiniai.

Taip laukiu Velykų. To džiaugsmo, šviesos, meilės. Kaip draugas sakė: gerai, kad tau taip. Ir aš norėčiau su tavim džiaugtis.

Keliaujam jau prie recepto.

Cannelés bordelais

1o-iai cannelés

• 250ml pieno
• 70 g miltų
• 30 g minkšto sviesto
• 1 pakelinis vanilinio cukraus
• 110 g cukraus
• 2 kiaušiniai (1 visas ir 1 trynys)
• 3 šaukštai romo
• 1 arbatinis šaukštelis vanilės ekstrakto

Į puodą supilame pieną, vanilinį cukrų, vanilės ekstraktą, romą ir sudedame sviestą. Užverdame. Kitame inde, labai gerai suplakame kiaušinius. Susijojame miltus ir cukrų. Į juos įpilame išplaktus kiaušinius ir gerai suplakame. Supilame šiltą pieną, išmaišome ir paliekame masę stovėti per naktį. Galima iškart išpilstyti į formeles, užpildžius 3/4 formelių ir uždengti plastikine plėvele. Kitą dieną arba kai jau nebegalėjote sulaukti, įkaitiname orkaitę iki 250C ir kepame 10min, tada sumažiname iki 180C ir dar kepame apie  50 min. Kepant canelles labai išsipučia, o kai baigia kepti, vėl sumažėja.

Galima romą pakeisti ir kitais aromatais, kaip antai, apelsinų, citrinos ar….

—- Tikrai kažkas kitokio, kažkas labiau gurmaniško ir vertinamas 10 balų. Gan neįprastas skonis kai kam, bet man tai tokie dalykėliai taip sakant patinka – minkšta, puikiai slysta gomuriu, drėgna ir šlapia, kvepia romu ir vanile. Ko dar reik? Žinau ko, kad jųjų pilna lėkštė būtų ir greit nesibaigtų.

Matyti, kaip jo duona išimama iš orkaitės, ją užuosti, užuosti aromato dvelksmą, tą didžiulį pasitenkinimą teikiantį, dvasią raminantį mielinio gėrio kvapą, atsilaužti jos, traškinant tą miltuotą dulsvą plutą, ir pasinerti į nežemišką minkštimą…paragauti jos reiškia prisiliesti prie tikro genijaus. Jo prancūziškos kaimo bandelės yra tobuli objektai, atomų išdėstymas, kurio negali patobulinti nei žmogus, nei Dievas, reikalas, malonumą teikiantis iš karto visoms juslėms.

Ištrauka iš A. Bourdain knygos “Virtuvė slaptai. Kulinarijos nusikaltėlio nuotykiai”, kurią ‘valgiau’ kelionėje, sedėdame patogiame TGV, kai pro langus lėkė Prancūzijos žalios ir drėgnos pievos, laukai, avys, seni namai ir bundanti gamta.

šis aprašymas toks tikslus ir tobulas, atspindi mano santykį su namine duona, su prancūziška pain ou baguette. Tikrai, tas prisilietimas prie miltuotos dulsvos plutos vien ką jau reiškia, o dar tas nežemiškas mielių ir miltų junginys, jų aromatas…..

Noriu. Labai labai labai labai ir dar kart 50 kartų noriu vasarą dirbti kepyklėlej. Keltis anksti anksti ir važiuoti dviračiu iki svajonių vietos, važiuoti miegančiu miestu, užuosti ryto gaivą ir paliesti rasą, dainuoti kartu su paukščiais ir jausti pirmuosius saulės spindulius. O svajonių vietoje, užsirišus dailiai baltą prijuostę, traukti miltus, mieles ir raugą, minkyti ir maišyti duonos tešlą, sukti chausson aux pommes ar croissant kol kyla duona, dėti ir traukti iš orkaitės nuostabius kūrinius. Tiesiog tikrai trokštu.

Mega savaitgalio Jums.

Juk Life is like a box of chocolate, tiesa? Man – taip ir yra.

Šiandien taip švelniai ir lengvai, grakščiai ir greitai plaukė debesys, viliojo mane plaukti su jais, galvoti norus ir svajas, saulė šildė skruostus ir mielai prašė, kad užsimerkčiau ir pasimėgaučiau akimirka. Buvo gera matyti pasaulį iš kitos perspektyvos, gera liesti lialiuko baby Charlotte šilkinius pirštelius, nuvalyti ašarą, apkabinti, pamyluoti ir prajuokinti…Gera gurkšnoti kavą su Allison vienom ofise, mergaitiškai čiauškėti ir bežiūrint į žemėlapį rinkis šalis, kurios turi būti aplankytos…Life is like a box of chocolate. C’est vrai.

Labai labai norėjau duonos išsikepti savaitgalį. Kažkokia didžiulė jėga užvaldė ir ką? Sumąstėm ir padarėm, deja, ne su tais miltais, kurių reikėjo, bet…man dar net gal ir skaniau. Kepiau su ruginiais miltais, o ne rupiais kvietiniais, todėl gavosi ji šlapoka ir sunkesnė, jei kad turėjo būti su ruginiais miltais.

Pain Complet

600g rupių kvietinių miltų/ruginių

2 šaukštelių druskos

4 šaukštelių sausų aktyvių mielių

42,5cl šilto vandens

2 šaukštai medaus

3 šaukštai aliejaus

45g kviečių gemalų

pieno aptepimui

Taigi:

1. Įkaitiname orkaitę iki 60C ir sudedame miltus su druska į skardą, palaikome ten 8-10 minučių. Per tą laiką, inde ištirpinti mieles su puse turimo vandens kiekiu.
2. Suberti šiltus miltus į dubenį, padaryti viduriuką ir supilti mieles, likusį vandenį, medų, aliejų ir gemalus. Išmaišyti gerai su mediniu šaukštu, kol tešla pasidaro slidi.
3. Perkelkite tešlą ant silpnai miltuoto paviršiaus ir minkykite kelias minutes. Suformuokite kepaliuką.
4. Ištrinkite riebalais formelę, įdėkite tešlą, uždenkite plėvele ir šiltai palaikykite apie valandą.
5. Įkaitinkite orkaitę iki 200C, aptepkite kepaliuką pienu ir kepkite apie 35-40 minučių.
   

Viskas. Atvėsinkite ir mėgaukitės su sviestu. Niammm..

***

Ruginių duonos paplotėlių receptas atkeliaus vėliau..

Knygos…šį semestrą tikrai esu palinkus prie knygų didžiąją dalį. Human Resouce Management, Recent History, Political Economy, Conflict Analysis, ir visokie research paper about civil society in Lithuania arba nationalism, socialism and all the other effects on France... Po to ir būna, pramerki akis sau, o ten laikrodis rodo 8:22, ir nesupranti ar realybė čia ar sapnas, nes juk paskaita tai aštuonios trisdešimt.

Gerai, oj gerai, kad atostogos jau čia pat…ir knygą paskaityt galėsiu, ir paiilsėti tikrai——–> Briuselis, Amsterdamas, Lyonas…mano Lyonas, oh, how do I miss it. Bet bet bet…ir vėl vaikščiosiu savom gatvėm, vėl užuosiu nepakartojamą kepyklų kvapą, pirksiu St. Marcellin sūrio ir Pain aux cereales ir sėsiu kur ant suoliuko gardžiuotis, vėl matyti veidai, draugiškos šypsenos, architektūra, Rona ir Sona, Fourviere, tiltai, Maison St. Laurent, mandagumas su merci, au revoir, bon journee, merci….Ak, tik atsidusti iš jaudulio ir galiu. Ploju katutėm, tikrai. Per trumpą laiką, daug reiks ir nuveikti, ir nusipirkti, ir atsikalbėti, apsikabinti, apvaikščioti, prisiminti, paskanauti, paragauti, pajusti…ir spėsiu atsivažinėti TGV traukiniais, kur jaukiai įsitaisius skaitysiu knygelę ir atsiribosiu, pamiršiu bent trumpam research rašymą.

Tikslesnius rezultatus ir duomenis ir fotografijas parvešiu. Tikrai.

Šis įrašas ‘iš reikalo’, mat nežinau kada kitą spėsiu sukurpti. Atsiprašau  tų, kas skaitinėja, ką čia rašliavoju ir kepu.

O Užgavėnių šiais metais laukiau. Laukiau, nes sesytė grįžo, susiplanavau daug blynų įvairiausių kepti, kaip antai, bananinių-mėlyninių su kokosu, prancūziškų crepes, purių blynelių su cinamono gaidele…planuose dar buvo Julės morkiniai blyneliai, bet pasiūla buvo ir taip gana galinga, kuri neprilygo paklausai. Bet buvo skanu, tikrai. Crepes su klevų sirupu ar Speculoos užtepu, šlakeliu vyšnių uogienės, susisuki ar trikampį sulankstai ir aaaaaa. valgai, nu. Tikrai nesu blynų megėja, buvę nebuvę jie man. Bet bet bet…dar nebandžiau, bet Žiupselis taip suintrigavo avižiniais blyneliais, kad kepsiu kepsiu tikrų tikriausiai jau dabar.

O dabar, kaip ne-visai-šokolado-megėjai-bet-kartais-visai-nieko, receptas lengvų, riešutinių sausainių.

Šokoladiniai riešutiniai sausainiai – Biscuits chocolat noisettes

*apie 25 sausainiukai*

1 kiaušinis
50g cukraus pudros
80g sviesto
50g maltų lazdyno riešutų
25g nesaldintos kakavos
110g miltų
1 šaukštelis vanilės esencijos

1. Įkaitiname orkaitę iki 160C.
2. Inde suplakame kiaušinius su cukraus pudra, įmaišome minkštą sviestą ir vanilės esenciją ir gerai išplakame, kol gauname vietisą masę.
3. Supilame miltus, riešutus ir kakavą.
4. Suformuojame rutulį, įvyniojame į plėvelę ir paliekame šaldytuve dviem valandom.
5. Patiesiame kepimo popierių ant stalo, iškočiojame tešlą ir “išpjauname” 3mm skrituliukus su stikline ar formele.
6. Dedame į kepimo skardą patiestą kepimo popieriumi ir kepame apie dvyliką minučių. Iškepę sausainiukai bus dar minkšti, bet vėstant sukietės.

Prašau palepinti save ir suvalgyti sausainiukus su pienu. Aš juosiuos dovanojau ir draugam į dėžutes universitetines-pašto dėjau. Labai puikiai laikosi jiejie.

receptas rastas čia –> http://cookin.over-blog.com/article-36171119.html <–

Ir tikrai, kai nesu labai šokoladinių pyragų mėgėja, žinoma, jų ir nekepu. Bet jeigu yra draugų, kuriems patinka, tada vienas malonumas kepti. Galvojau galvojau, ką čia sesytei grįžimo proga iškepti, kad jai patiktų (ji gan išranki, nes vis neįtinku) ir sakau vuola, iškepsiu kokį tai šokoladinį ir veganišką. Oij, ir iškepiau, drėgną, purų, skanutį, pagardinau likučiu graikinių riešutų…ir suvalgiau, tikrai nemeluoju, pusę viso pyrago…nes sesytei jis nelabai buvo. Bet mane tai nurovė jo skonis. Receptas iš –> http://www.foodtale.com/2010/02/13/eggless-chocolate-cake/. Siūlau visom keturiom aš jįjį.

—————————————————————————————————————————————————————–

Pavasari, ateik, prašau, ateik.

Nugi jau laukiu. Tikrai.

O čia, žiauriai jaukus restoranėlis, į kurį taip ir neteko nueiti.

O bet gal greitai ir nulėksiu ten aš?a?

Mais oui, si possible